BNS apklaustų ekonomistų teigimu, išstojimo atveju, pasibaigus
maždaug dvejus metus truksiančiam procesui, sumenktų Lietuvos
eksportas į Didžiąją Britaniją, sumažėtų Britanijoje
gyvenančių lietuvių piniginės perlaidos, o norintiems atvykti
naujiems emigrantams kiltų problemų, patenkant į šalį bei joje
įsidarbinant.
Didžiojoje Britanijoje jau dirbantys lietuviai tikisi, kad
išstojimo atveju jų padėtis šalyje nepasikeis – jie toliau galės
čia gyventi ir dirbti.
Lietuva išstojimo įtaką pajustų ne iš karto – N.Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad britams nusprendus pasitraukti iš ES, maždaug dvejus metus
Lietuvos ekonomika nepajustų didelių pokyčių.
„Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu nebūtų jokios įtakos
Lietuvai, nepaisant to, kad mes turime gana tamprius prekybinius
ryšius su Didžiąja Britanija ir ši valstybė patenka į valstybių
penketuką, su kuriomis daugiausiai prekiauja Lietuva. Tai nieko
nereiškia, nes sprendimas referendume pasitraukti iš Europos
Sąjungos iš karto neturėtų jokių pasekmių. Tai reikštų tik,
kad politikai ir valdžia turi derėtis dėl pasitraukimo sąlygų ir
tos derybos užtruktų mažiausiai dvejus metus“, – BNS sakė
N.Mačiulis.
Anot jo, didžiausia rizika „Brexit“ atveju būtų tai, kad ES
po truputį pradėtų byrėti iš vidaus, o tai reikštų ir
reikšmingas ekonomines bei politines neigiamas pasekmes Lietuvai.
G.Nausėda: „Brexit“ atveju JAV dolerio atžvilgiu nuvertės svaras ir euras
Vis dėlto SEB banko prezidento patarėjo ir ekonomisto Gitano
Nausėdos nuomone, Lietuvos eksportuotojai dėl nuvertėjusio svaro
kurso trumpuoju laikotarpiu galėtų patirti neigiamą įtaką.
„Tai būtų ne kažkokia fizinė įtaka, kai eitų kalba apie
tai, kad nutrūktų bendradarbiavimas su Didžiąja Britanija, bet tai
būtų ekonominio pobūdžio iššūkis, kurį aš siečiau trumpuoju
laikotarpiu su galimai nuvertėsiančiu svaru sterlingu. (...) Visi
sutinka, kad „Brexit“ atveju nuvertės svaras ir euras dolerio
atžvilgiu. Atpigus svarui ir euro atžvilgiu visi, kurie eksportuoja
į Didžiąją Britaniją, patirtų problemų, nes eksporto įplaukos
perskaičiavus į eurus sumažėtų. Kadangi mes eksportuojame
pakankamai daug prekių, tai įtaka būtų“, – BNS sakė G.Nausėda.
Tuo metu „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių
ekonomistas Rokas Grajauskas teigė, jog Britanijos išstojimo įtaka
Lietuvai priklausytų nuo naujų ES ir Didžiosios Britanijos
santykių, suderėtų per ateinančius dvejus metus.
„Trumpuoju laikotarpiu kaip ir niekas nestotų, kadangi yra
dvejų metų laikotarpis, per kurį turi susiderėti dėl naujų
santykių. Per tą laiką labai svarbu, koks tas sandoris bus. Jeigu
Britanija gauna Šveicarijos ar Norvegijos sąlygas, tai iš esmės
ypatingo neigiamo poveikio kaip ir neturėtų būti, nes toliau
išlaikome laisvos prekybos režimą“, – kalbėjo R.Grajauskas.
Išstojimo atveju sumažėtų perlaidų, šalis taptų mažiau patraukli verslui
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas
sako, kad Didžiajai Britanijai palikus ES, iš karto sumažėtų
piniginių lėšų perlaidų į Lietuvą, nes kristų svaro sterlingo
kursas, dėl to Britanija būtų mažiau patraukli verslui.
„Jau esantys Britanijoje nepatirtų didelių pokyčių, tačiau
valiutos kursas nuvertėtų ir tai, be abejo, lemtų, kad perlaidų į
mūsų šalį būtų mažiau. Didžioji dalis lietuvių jau turi
darbus ir yra įsitvirtinę, tad manau, kad ekonomiškai didelio
poveikio nebūtų, bet planuojantiems vykti susidėtų faktai, kad
valiutos kursas būtų mažesnis – Britanija būtų mažiau patraukli
verslui. Taip pat Britanija gali neišvengti ekonominio nuosmukio,
todėl pusmetį ar net metus gali kilti sunkumų susirasti darbo
vietų“, – sakė Ž.Mauricas.
Tuo tarpu N.Mačiulis teigė, kad po derybų dėl naujų santykių
su ES būsimiems emigrantams į Didžiąją Britaniją galėtų
atsirasti naujų barjerų, nes būtent to siekia palaikantieji
išstojimą.
„Nereiškia, kad prasidės kažkokios deportacijos – tai būtų
absurdiška prielaida. Ilguoju laikotarpiu atsiras didesni barjerai
imigrantams, todėl sumažėtų emigracija iš Lietuvos į Didžiąją
Britaniją, bet tai nėra nei labai teigiama, nei labai neigiama
pasekmė. Nuvertėjus svarui, bus mažesnės perlaidos, skaičiuojant
eurais, ir mažiau emigrantai prisidės prie lietuvių perkamosios
galios, bet poveikis bus minimalus“, – tvirtino N.Mačiulis.
Savo ruožtu R.Grajauskas tikino, kad Didžiajai Britanijai
išstojus iš ES, dabar apie emigraciją galvojantys lietuviai
veikiausiai pasirinktų kitą populiarią emigracijos kryptį.
„Jei tie žmonės grįžtų į Lietuvą, tai tada mums būtų
teigiamas dalykas, nes jie prisidėtų prie vis labiau suspaustos
darbo rinkos. Daug realiau, kad tie žmonės išvažiuotų į Airiją,
Norvegiją ar kitas šalis. Aš manau, kad labai nedidelė dalis tų
žmonių nuspręstų grįžti, nes jų buvimas Didžiojoje Britanijoje
yra nulemtas ekonominių motyvų“, – BNS sakė R.Grajauskas.
Emigrantai neturėtų nukentėti
Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas bei Airijos banko
(„Bank of Ireland“) vyresnysis planavimo ir komercijos
vadybininkas Marius Raugalas BNS teigė, jog nėra žinoma, kokių
priemonių būtų imtasi prieš šalyje jau gyvenančius emigrantus,
tačiau tikimasi, kad sąlygos drastiškai nepasikeis.
„Niekas iš tikro nežino ir sunku prognozuoti, kokia ta įtaka
būtų. Ta nežinomybė ir yra baisiausia. Dauguma turbūt yra
optimistai ir tikisi, kad tiems, kurie jau čia yra, niekas per daug
nesikeis, nes visa Britanijos ekonomika laikosi ant imigrantų tiek
kvalifikuotų, tiek ir nekvalifikuotų“, – teigė M.Raugalas.
Jo žodžiais, didesnė tikimybė, kad griežtų priemonių bus
imtasi prieš dabar norinčius į Didžiąją Britaniją atvykti
emigrantus, tačiau vis tiek bus įmanoma atvykti ir dirbti, nors
sąlygos tai padaryti bus sunkesnės.
„Mano asmenine nuomone, tai labiau paliestų naujai
atvykstančius arba norinčius atvykti, negu jau čia esančius.
Nemaža dalis čia esančių lietuvių jau gyvena daugiau nei penkis
metus, o po penkių metų automatiškai gauni nuolatinį leidimą
gyventi – pastovią teisę gyventi ir dirbti. Net neturint pilietybės
niekas neturi teisės tavęs išvaryti. Aišku, tai nereiškia, kad
nebus kažkokių komplikacijų dėl popierizmo, įsidarbinant ar
kitur“, – kalbėjo M.Raugalas.
Balsavimo prognozė
BNS kalbinti pašnekovai mano, kad Didžioji Britanija turėtų
išlikti Europos Sąjungoje. N.Mačiulis tvirtino, kad už išstojimą
balsuos 48 proc. britų, G.Nausėda – 40 proc., Ž.Mauricas – 48-52
proc. R.Grajauskas tikino, kad pasilikimo šalininkai laimės
„keliais procentiniais punktais“, o M.Raugalas nenorėjo spėlioti
balsavimo rezultatų.
Pastarųjų dienų Didžiosios Britanijos visuomenės apklausos
rodo, kad šalies narystės ES šalininkai turi nedidelę persvarą.
„Brexit“ aplinkybės
Premjeras konservatorių partijos lyderis Davidas Cameronas
(Deividas Kameronas) 2014 metais pažadėjo, kad surengs referendumą
dėl šalies narystės ES, jeigu 2015 metais laimės Parlamento
rinkimus. Kartu jis žadėjo derėtis su Europos Sąjunga dėl naujų
sąlygų Didžiajai Britanijai.
D.Cameronas reikalavo, kad šalių narių parlamentai turėtų
daugiau galių blokuoti nereikalingus ES teisės aktus, ne euro zonos
šalys būtų labiau apgintos nuo euro zonos šalių sprendimų ir
būtų labiau mažinama biurokratija bei skatinimas konkurencingumas.
Vienas pagrindinių reikalavimų buvo galimybė Didžiajai Britanijai
sumažinti pašalpas Europos Sąjungos migrantams, dirbantiems
šalyje.
Šių metų vasario pabaigoje ES ir Didžioji Britanija pasiekė
naują susitarimą, tačiau daugelis kritikavo, kad šiame susitarime
nebuvo pasiekti visi reikalavimai, todėl išstojimo šalininkai
įgavo papildomą palaikymą. D.Cameronas agituoja, kad šalis
pasiliktų ES.
Išstojimo šalininkams vadovauja šalies teisingumo ministras
konservatorius Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas) ir buvęs Londono
meras konservatorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Ši
stovykla tvirtina, kad išstojus iš ES bus galima suvaldyti
imigracijos srautus bei atsiriboti nuo ES biurokratijos. Taip pat jie
prieštarauja vis glaudesniems ryšiams tarp ES šalių narių.
Birželio 23 dieną 46 mln. Didžiosios Britanijos gyventojų
balsuos, ar pasilikti Europos Sąjungoje.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuva
į Didžiąją Britaniją eksportavo prekių už 1,027 mlrd. eurų, o
iš jos importavo už 750 mln. eurų. Per pirmąjį šių metų
ketvirtį Lietuva į Didžiąją Britaniją eksportavo prekių už 249
mln. eurų – pagal eskporto apimtis Didžioji Britanija šiemet yra
septinta ir ją lenkia Rusija, Lenkija, Latvija, Vokietija, JAV ir
Estija. Per pirmąjį pusmetį tarp į Didžiąją Britanija
eksportuotų prekių lietuviškos kilmės buvo 81,8 proc.
