Nuo pirmadienio padidėjo įvažiavimo į Nidą mokestis. Anksčiau jis siekė 5 eurus, o dabar norintys pakliūti į Nidą turi mokėti 20 eurų. Taip siekiama sumažinti automobilių mieste skaičių, tačiau ar kartu nesumažės ir turistų? Ar lietuviams dar įperkamos atostogos mūsų pajūryje?
Euras prie euro
Štai žurnalistas Tadas Grabys kruopščiai apskaičiavo, kiek galėtų kainuoti Joninių savaitgalis porai Nidoje.
„Kelionė Vilnius–Nida–Vilnius – 80 eurų, įvažiavimo mokestis – 20 eurų“, – „Facebook“ paskelbė jis.
Vidutinė nakvynė su pusryčiais, dviem naktimis atsieitų dar apie 220 eurų, jei vienų pietų kaina siekia apie 15 eurų, dviem asmenims treji pietūs – dar 90 eurų. „Tuščiomis nevažiuosi, norėsis vakarienės, gal vyno taurės. Tikiu, gal su 100 eurų papildomai išsisuksiu“, – pridūrė.
Rezultatas – 510 eurų už savaitgalį. Po tokių skaičiavimų nedžiugina net orų prognozės: „Oras lyg ir nieko - plius 25, bet netikiu, kad Joninės bus be lietaus...“
Išties atostogos Neringoje – nepigus malonumas. Apgyvendinimo, maisto ir kitomis kainomis atostogos čia lygiuojasi, o dažnai net lenkia poilsio vietas užsienyje.
Važiuoti ar skristi?
„Už tiek galima praleisti savaitgalį Stambule susimokėjus ir už skrydžio bilietus“, – vasaros kainas Nidoje komentavo kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė Žydrė Gavelienė.
Ji pabrėžė, kad negalima lyginti skirtingų kurortų, nes skiriasi tiek klimatas, tiek ten teikiamos paslaugos, bet už tą pačią kainą Turkijoje tikrai galima gauti gerokai daugiau paslaugų nei mūsų pajūrio kurortuose.
Kelionių agentūros „Mūsų odisėja“ direktorė Regina Navickienė taip pat patvirtino, kad užsienio kurortuose atostogos pigesnės nei Baltijos pajūryje, ir lietuviai vis dažniau vietoj kelionės į Nidą žvalgosi lėktuvų bilietų.
„Užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą, mielai lankosi pajūryje, bet vietiniai vis dažniau keliauja į užsienį“, – kalbėjo ji. Apsilankiusi tiek Palangoje, tiek Nidoje, tiek Šventojoje R.Navickienė pripažįsta – dideliais turistų srautais bent kol kas mūsų pajūris pasigirti negali.
Dalis tautiečių, nebegalinčių įpirkti atostogų Lietuvos pajūryje, kraunasi lagaminus į Turkiją, tačiau kiti lieka ištikimi savo šaliai.
„Jiems nėra privaloma atostogauti pajūryje. Turime puikių ežerų, kaimo turizmo sodybų, Druskininkuose ar Birštone tikrai galima puikiai pailsėti“, – pasakojo Ž.Gavelienė.
Pajūris – užsieniečiams
Naujausias pabrangimo pavyzdys Neringoje – įvažiavimo, kitaip – ekologinis mokestis. Jis nuo 5 eurų padidintas net iki 20-ies. Nidos kultūros ir turizmo centro „Agila“ atstovai mano, kad mokestis paskatins dalį turistų atsisakyti kelionių automobiliais, bet nesumažins pačių atvykėlių srautų.
Apie tai kalbėti kol kas anksti. „Turistų srautus galėsime aptarinėti sezonui pasibaigus, kol kas tendencijos panašios, kaip ir pernai“, – teigė Nidos kultūros ir turizmo centro „Agila“ turizmo vadybininkė Kristina Vaičienė.
Ji priminė, kad birželio mėnesį turistų visuomet būna mažiau nei liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Pavyzdžiui, praėjusią liepą lietuvių lankytojų Nidoje buvo 41 proc. mažiau nei liepos mėnesį.
Lietuviams renkantis pigesnius kurortus, Nidą užkariauja užsieniečiai. „Be abejo, mes orientuojamės į užsienio rinkas“, – teigė K.Vaičienė.
„Agilos“ duomenimis, iš praėjusiais metais pas juos apsilankiusių turistų beveik 40 proc. sudarė turistai iš Vokietijos. Lietuviai liko antroje vietoje, jų buvo kiek daugiau nei 30 proc.
Nidą pamėgo ir rusai bei latviai, kiek mažiau turistų iš Prancūzijos, Estijos, Šveicarijos, Italijos, Nyderlandų bei Didžiosios Britanijos.
Neturi kitos išeities
„Mūsų pajūrio kurortų sezonas trumpas, todėl stengiamasi kuo daugiau uždirbti“, – kainas Nidoje komentavo R.Navickienė.
Vis dėlto nereikėtų kurortų kaltinti, kad kainas jie kelia specialiai. Ž.Gavelienė teigė, kad mūsų kurortai nelabai turi iš ko rinktis: „Sezonas trumpas, darbo sąnaudos didelės, valstybės paramos turizmui faktiškai nėra, veikia ir masto ekonomija – pagalvokite, ar išlaikyti 50 vietų viešbutį, ar tūkstančio.“
Turkijoje ar kituose lietuvaičių pamėgtuose kurortuose viskas paprasčiau – sezonas dvigubai ilgesnis, prie turizmo skatinimo prisideda valdžia, masto ekonomija leidžia pigiau teikti įvairias paslaugas.
„Taigi natūralu, kad atostogos užsienio kurortuose dažnai yra labiau įperkamos nei Lietuvoje“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
