„Vertinant potencialų ekonomikos augimą, šiais metais pasieksime augimo piką“, – teigė „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. Kur slypi pavojus? Jei Lietuvos ekonomikoje neįvyktų jokių pokyčių, BVP augimas pamažu ims mažėti ir 2025m. vos viršytų 2 procentus.
„Tuo tarpu įgyvendinus reformų scenarijų, BVP augimas paspartėtų iki 6 proc.“, – įsitikinęs „Danske Bank“ ekonomistas.
Ekonomikos augimui – inkarai
Lietuvos ūkio augimo tempai, lyginant su ikikriziniais metais, yra sulėtėję daugiau kaip du kartus. Nuo kitų metų vis labiau ekonomikos augimo potencialą žemyn temps besitraukianti darbo jėga ir pamažu mažėsiantis užimtumas.
2000-2008 m. augimas siekė 7,3 proc., o pastaruosius šešis metus – vos 3,4 proc.
„Šio sulėtėjimo priežastys – gerokai mažesnis ekonomikos efektyvumo prieaugis ir per maži investicijų tempai, kurie neleidžia sparčiai didinti ekonomikos našumo“, – teigė R.Grajauskas.
Ekonomikos potencialą augti lemia trys dedamieji – užimtumo, kapitalo ir efektyvumo prieaugis. Tačiau ateityje šie trys dalykai gali ne kelti Lietuvos ekonomiką, o smukdyti ją žemyn.
ES galim ir nebeprisivyti
Tiek užimtumo, tiek kapitalo, tiek efektyvumo prieaugis Lietuvoje mažėja. „Užimtumas pasieks piką 2017m. pabaigoje ir paskui pradės mažėti“, – teigė R.Grajauskas.
Paskutiniais metais augant ekonomikai, dažnai kalbama, kad Lietuva artėja prie Europos Sąjungos(ES) vidurkio. Bet augimas gali greitai baigtis.
„Pagal šias tendencijas aiškiai matome, kad lėtėja (ES) BVP vienam gyventojui prisivijimas. Dabartinėmis sąlygomis Lietuvos BVP vienam gyventojui vis lėčiau vysis ES lygį ir sustos ties 90 proc.“, – sakė ekonomistas.
R.Graujausko teigimu, Lietuvoje gali pasikartoti pietinių ES šalių patirtis: „Jos nesugebėjo padaryti reikiamų reformų ir jų ekonomikos prarado konkurencingumą.“
Vidutinių pajamų spąstai
Ar viskas taip blogai? Nebūtinai. „Kitos ES valstybės, tokios kaip Airija, antrą kvėpavimą įgavo būdamos maždaug tokiame lygyje, kuriame dabar yra Lietuva“, – teigė R.Grajauskas.
„Danske bank“ prognozėmis, Lietuvai įgyvendinus reformų scenarijų, BVP augimas galėtų paspartėti iki 6 proc..
Būdai žadinti Lietuvos ekonomiką – iki skausmo pažįstami. Investicijos, inovacijos, lanksti darbo rinka.
Prieškrizinė ekonomikos augimą skatino didėjantis efektyvumas. „Buvome labai neefektyvi ekonomika, tačiau atsivėrėme užsienio investicijoms, kurios pertvarkė ištisus rinkos sektorius“, – prisiminė R.Grajausaks. Bet šis potencialas jau išnaudotas.
Investicijoms skiriama BVP dalis Lietuvoje nesiekia 20 proc. – atsiliekame ne tik nuo Azijos šalių, bet ir nuo kitų Baltijos valstybių.
Spartus ikikrizinis augimas didele dalimi buvo nulemtas to, kad Lietuva atsivėrė užsienio investicijoms. „Mes esame užstrigę vidutinių pajamų spąstuose“, – teigė R.Grajauskas.
Reformų scenarijus
Ekonomisto teigimu, Lietuvos ekonomikos būtinos reformos. Į „Dankse bank“ siūlomą reformų scenarijų patenka reformos švietimo srityje, priemonės, orientuotos į užimtumo didinimą, 4 proc. mažesnęs darbdavio mokamos „Sodros“ įmokos, lankstesni darbo santykiai, grąžinta lengvata reinvestuojamam pelnui.
Darbo jėga traukiasi, ateityje dirbančių bus vis mažiau. Priemonės su tuo kovoti – migracijos didinimas ir aktyvios darbo rinkos priemonės. „Dabar turime bedarbių ir turime laisvų darbo vietų, nes badarbiai nėra pakankamai kvalifikuoti. Bet, pavyzdžiui, apmokyti žmogų dirbti baldų pramonėje užtrunka vieną mėnesį ir jau turime reikiamą darbuotoją“, – kalbėjo R.Grajauskas.
Ekonomistas taip pat patarė atsargiai žiūrėti į minimalios algos didinimą: „Nedarbas kristų greičiau, jei neturėtume per aukšto minimalios algos lygio.“
Lietuvos verslui investicijos ateityje bus kaip niekad reikalingos. „Dabar Lietuvos verslas konkuruoja pagal kainą, tačiau tai darosi vis sunkiau ir verslas, norintis išlinkti, tikrai turės pradėti konkuruoti jau pagal kokybę“, – kalbėjo R.Grajauskas.
