Šeštadienio kelionė prasidėjo oficialiomis palydėtuvėmis. Atvykusius į geležinkelio stoties peroną keleivius pasitiko Kauno miesto valdžios, aukštas pareigas einantys bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai, turizmo puoselėtojai ir būrys žurnalistų.
Keliaujantys pirmojo reguliaraus geležinkelio maršruto nauja europine vėže „Rail Baltica“ buvo išlydėti garsiomis sveikinimo kalbomis, asmeniniais vežėjų palinkėjimais, net mojavimu.
Nors pagal tvarkaraštį traukinys iš Kauno pajudėti turėjo lygiai 9 valandą, kelionė su palydėtuvėmis prasidėjo maždaug 10 minučių vėliau.
Dviejų vagonų traukinyje – įvairaus amžiaus žmonės. Tarp jų šeimos su mažais vaikais, jaunimas, poros, bičiulių kompanijos. Matėsi ir tokių, kurie į šią išvyką leidosi vieni, be jokios draugijos.
11 eurų kainavusiame biliete į vieną pusę vietos nebuvo pažymėtos, todėl žmonės galėjo sėsti kur kam patinka.
127 kėdės raudonais apmušalais su geltonais taškeliais tik atsisėdus pasirodė pakankamai minkštos ir patogios.
Tiesa, po dešimt valandų kelionės, trukusios iki Balstogės ir atgal į Kauną, tą pasakyti galėjo tikrai ne visi keleiviai.
Nuo nugaros skausmų netrumpos kelionės metu daugelį važiavusiųjų išgelbėjo tai, kad traukinys nei vykstant į priekį, nei grįžtant atgal nebuvo pilnas. Todėl daugelis galėjo patogiai įsitaisyti po vieną ant dviejų greta ar viena priešais kitą esančių sėdynių.
Visų keleivių traukinyje laukusi staigmena – spalvoti krepšeliai su mėsainiais ir natūralių lenkiškų sulčių buteliukais. Taip keliautojus pirmuoju reisu pamalonino vežėjai.
Tačiau daugelio keleivių džiaugsmas dėl to truko neilgai. Tie, kas suskubo sukimšti mėsainį ir išgerti sultis, bet nebuvo pasiėmę maisto ar gėrimų iš namų, likusios kelionės metu neturėjo kuo numarinti kirminą ar numalšinti troškulį. Traukinyje nėra galimybės įsigyti kavos, arbatos, net vandens, jokių užkandžių.
Kiek nustebino ir tai, kad tarptautiniu maršrutu dardančiame traukinyje nėra galimybės naudotis nemokamu internetu Wi Fi, nepavyko rasti ir elektros rozečių lizdų, kuriais mielai naudojasi daugelio pasaulio šalių traukinių keleiviai, dirbantys kompiuteriais ar besinaudojantys mobiliaisiais telefonais.
Šių, daugeliui žmonių iš pirmo žvilgsnio kone gyvybiškai svarbių dalykų nebuvimas, turėjo ir teigiamos įtakos. Maždaug pusvalandį maigę telefonus žmonės juos paliko ramybėje ir ėmė bendrauti gyvai. Iki šiol vieni kitų nepažinoję keleiviai tarpusavyje mielai šnekučiavosi dar nepasiekus Lenkijos.
Kelionė iki Lenkijos su trumpais sustojimais Kazlų Rūdos ir Marijampolės traukinių stotyse truko maždaug pusantros valandos.
Dar prieš keleiviams Kaune sėdant į traukinį bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Darius Žebrauskas aiškino, kodėl kelionė taip ilgai trunka.
„Naujais bėgiais traukinys galėtų važiuoti 120 kilometrų per valandą greičiu, tačiau dėl neįrengtos signalizacijos sistemos, tokio greičio jis neišvysto. Kadangi nėra įrengta šiuolaikiškų geležinkelio pervažų, kiekvienoje iš dabar esančių traukinys turi sumažinti greitį. Iki Lenkijos yra 18 pervažų. Todėl kelionė Lietuvos teritorija trunka maždaug pusantros valandos“, – prieš pat išvykstant traukiniui sakė D.Žebrauskas.
Pasienyje – Trakiškių geležinkelio stotyje, kuri yra jau Lenkijos teritorijoje, traukinys stovėjo maždaug dešimt minučių.
Šioje vietoje tuo pat metu sustojo ir kitas dviejų vagonų traukinys, kuris į Kauną iš Balstogės Lenkijos laiku tądien išvyko 7 val. 43 min.
Smalsiems keleiviams traukinio palydovai paaiškino, jog pasienyje keičiasi traukinių mašinistai. Mat ir lenkai, ir lietuviai vairuotojai važiuoja tik savo šalies teritorijoje.
Į Lenkiją vykstantį lietuvį mašinistą keičia lenkas, o šis persėda į kitą traukinį, kuris važiuoja į Lietuvą.
Pasikeitus mašinistams Lenkijos teritorija traukinys rieda dar tris su puse valandos. Taip ilgai važiuoti tenka dėl prastos infrastruktūros. Kai kuriose vietose traukinys išvysto vos 30-40 kilometrų per valandą greitį. Tik artėjant Balstogės link jis įsivažiuoja gerokai greičiau.
Iki Balstogės traukinys stoja dar penkiose geležinkelio stotyse. Pirmoji – paskutiniu metu lietuvių apsipirkimo meka tapę Suvalkai. Tačiau šioje kelionėje Suvalkuose iš traukinio išlipo vos pora žmonių. Traukinys taip pat stojo Augustave, Sokulkoje, dar keliose vietose.
Keleivių kaita – ne itin didelė. Įlipančių ar išlipančių žmonių įvairiose stotyse – vos vienas kitas. Išskyrus keliautojus dviračiais, kurių nemažas būrys įlipo Suvalkuose ir vyko iki pat Balstogės.
Traukinio palydovai dviratininkams su savo transporto priemonėmis parodė vietą, kur jiems galima patogiai įsitaisyti traukinio viduryje netrukdant vaikščioti kitiems keleiviams.
Pirmuoju traukiniu 13 val. Lenkijos laiku atvykusiems į Balstogę lietuviams šio miesto turizmo puoselėtojai parengė išskirtinę dovaną.
Visų pageidavusių šalia stoties laukė senovinis vienintelis toks Balstogėje autobusas, kurį vairavo vairuotojas įspūdingai užaugintomis žandenomis.
Daugiau nei trims dešimtims panorusių dalyvauti ekskursijoje lietuvių buvo padalinti žemėlapiai ir informaciniai leidiniai lietuvių, lenkų, rusų bei anglų kalbomis apie tai, ką galima nuveikti Balstogėje ir jos apylinkėse.
Pro autobuso langą keliautojams buvo parodyti žymiausi miesto objektai, apie kuriuos pasakojo rusakalbė gidė. Iš kelių šimtų istorinių objektų maždaug pustrečio šimto įtraukta į Lenkijos istorijos ir kultūros paminklų registrą.
Balstogėje gyvena per 300 tūkst. žmonių. Mieste daug jaunimo, nes čia įsikūrę daugybė aukštųjų mokyklų, kuriose kasmet studijuoja per 45 tūkst. jaunuolių.
Gidė pirmiausia pasiūlė aplankyti Balstogės pasididžiavimą – 1660 metais pastatytus Branickių rūmus su nuostabiu parku, fontanais ir gėlynais. Pastatuose šiuo metu įsikūręs Medicinos universitetas. Vaizdas tikrai nenuvylė. Autobusu važiavo keletas žmonių, kurie Balstogėje liko nakvoti. Jie tikino, jog pasidėję lagaminus užsakytame viešbutyje, suskubs sugrįžti į šią nuostabią vietą.
Apžiūrėti miesto panoramą puikiai pavyko nuo Balstogės operos ir filharmonijos pastato stogo, ant kurio patekti galima suktais laiptais.
Kadangi didžioji dalis keliautojų buvo atvykę vienai dienai, o traukinio išvykimas atgal į Kauną Lenkijos laiku numatytas 15 val. 19 min. aplankyti daugiau objektų stigo laiko. Lenkijos turizmo atstovai numatė ir dar vieną lankytiną vietą, apie kurią prieš vykdamas į apžvalginę ekskursiją, paklausė kone kiekvienas žmogus, – prekybos centrą.
Visai netoli autobusų stoties esančiame prekybos centre „Biedronka“ pirkėjų antplūdžio nebuvo. Ne itin ilgos eilės nutįso atvykus lietuviams.
Išvysti to, kas vyksta Suvalkuose, kai mūsų tautiečiai stumia pilnus vežimus lenkiškų gėrybių, šioje prekyvietėje nepavyko.
Keliautojai neslėpė, kad daugiausia dairėsi lauktuvių, daugiausia alaus, saldainių, šokoladų, sūrio.
Žinodami, kad priešaky – ilga kelionė, o traukinyje nebus galimybės įsigyti maisto ir gėrimų, žmonės pirko mineralinį vandenį, sultis, vaisius, sumuštinius, traškučius, sausainius.
Pirmiesiems traukiniu iš Kauno atvykusiems lietuviams ekskursija buvo nemokama. Kiti keliautojai ją galės užsisakyti. Kaina priklausys nuo keliautojų skaičiaus ir to, ką jie nori pamatyti.
Grįžę į traukinį daugelis keleivių sugrįžo į tas pačias vietas, kuriose sėdėjo atvykdami į Lenkiją, todėl kelionės pradžioje užsimezgę pašnekesiai tęsėsi.
Keliautojai maloniai atsakė ir į mano klausimus bei dalijosi įspūdžiais.
„Mėgstu keliauti, mane domina naujovės. Todėl nutariau išbandyti kelionę traukiniu ir pasižvalgyti po Balstogę. Nors pamatyti teko nedaug, bendrą vaizdą susidariau. Miestas man paliko įspūdį.
Vienintelis šios išvykos trūkumas tas, kad ji – pernelyg ilga. 245 kilometrus važiuoti tenka penkias valandas. Po to dar tiek pat laiko reikia grįžti atgal“, – kalbėjo kaunietė Rasa Jurgaitytė.
Vilniečiai Ingrida Unguraitė ir Linas Kazlauskas traukiniais yra išmaišę ne vieną Europos šalį. Šįkart jie vyko įvertinti galimybę traukiniu keliauti po Lenkiją.
„Norime aplankyti Varšuvą, Ščeciną, Gdanską. Balstogėje yra galimybė persėsti į kitą traukinį. Žinoma, iki Balstogės kelionė tęsiasi ilgai, tačiau keliaujant su bičiuliais laikas neprailgs. Po šios kelionės žinome, kad reikia iš anksto pasirūpinti užkandžiais ir vandeniu, nes šiame traukinyje jų įsigyti neįmanoma“, – kalbėjo jaunuoliai.
Kaunietis Vytautas Leškauskas keliavimą traukiniu pasirinko norėdamas turiningai praleisti šeštadienį.
„Traukiniu nebuvau važiavęs jau daugiau nei dešimt metų. Pamaniau, kodėl gi nenuvažiavus į Lenkiją, jeigu jau atsirado tokia galimybė? Aišku, kelionė ilga, bet vaizdas pro langą, pasivaikščiojimas po Balstogę man patiko. Šiek tiek ir apsipirkau. Mano kuprinėje – lenkiški sūriai ir dešros. Maistas tikrai pigesnis nei Lietuvoje, todėl pirkau nemažai“, – atvirai pasakojo vyras.
Kauno geležinkelio stotyje traukinys iš Balstogės buvo 21 val. 30 min.
Šis traukinys kursuoja keturias dienas per savaitę. Tvarkaraštyje po du maršrutus šeštadieniais ir sekmadieniais. Penktadieniais ir pirmadieniais – po vieną maršrutą.
