Vilkai Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra saugoma rūšis, todėl jų ūkininkams padarytą žalą kompensuoja savivaldybės – tereikia laiku į jas kreiptis dėl žalos įvertinimo. Be to, laukinių gyvūnų padarytą žalą išimties tvarka draudžia ir draudimo bendrovės – tokiu atveju ūkininkams gali būti atlyginama ne tik vilkų, bet ir kitų plėšrūnų padaryta žala.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, gyvulius auginantys ūkininkai turėtų skirti daugiau dėmesio jų apsaugai. Naktį avys, galvijai, naminiai paukščiai turėtų būti suvaromi tvartus ar specialius aptvarus. Taip pat patartina įsirengti nuo plėšrūnų saugančias tvoras, signalizacijas ir elektrinius piemenis, kurie gali gerokai sumažinti laukinių gyvūnų užpuolimo riziką.
Pasak T. Nenartavičiaus, nors gyvulių augintojai dėl plėšrūnų kiekvienais metais patiria išties nemenkų nuostolių, tačiau tai ne vienintelė jų tykanti grėsmė.
Gyvulius užklumpančios ligos ir traumos kiekvienais metais taip pat pridaro daugiatūkstantinių nuostolių. Vien iki gegužės mėnesio šiemet ūkininkams ERGO jau atlygino apie 40 tūkst. eurų nuostolių. Panaši suma per tą patį laikotarpį buvo išmokėta ir pernai.
„Pagal draudimo įmokų dydį daugiausiai apdraudžiame kiaulių ir paukščių, o pagal draudimo sutarčių skaičių dominuoja galvijai. Norėdami apsaugoti savo gyvąjį turtą nuo įvairių pavojų šiemet iki gegužės mėnesio gyventojai jau pasirašė draudimo įmokų už daugiau nei 285 tūkst. eurų. Aktyviausiai savo gyvulius, kaip visuomet, draudžia stambūs ūkiai“, – sako „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.
Draudimo ekspertas pažymi, kad ūkininkai nuo birželio 1 d. gali teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimų agentūrai dėl dalies kai kurių draudimo įmokų kompensavimo. Kompensacijų gyvulių augintojai gali tikėtis drausdami tam tikras gyvulių rūšis nuo pavojingiausių užkrečiamų ligų. Vis tik, anot T. Nenartavičiaus, didžioji dalis gyvulių augintojų renkasi tik gyvulių draudimą nuo neužkrečiamų ligų ir traumų, o ši įmokų dalis nėra kompensuojama.
Be to, dėl žemų pieno supirkimo kainų ir sunkesnės finansinės situacijos dalis galvijų ūkių skirti papildomų lėšų draudimui apskritai nėra linkę, nors neretu atveju drausdamiesi jie galėtų pretenduoti į valstybės paramą.
Draudikų atstovo teigimu, gyvulininkyste užsiimantys asmenys ar ūkiai taip pat susiduria ir su įvairiomis kitomis rizikomis – stichinių nelaimių ūkiniams pastatams ar technikai padaroma žala, gaisrais, vagystėmis. Per pora pastarųjų metų didžiausia žala siekė net 2,42 mln. eurų. Tuokart ūkis Ignalinos rajone didelių nuostolių patyrė dėl afrikinio kiaulių marų epidemijos. Būdingiausias gyvulininkystės ir žemės ūkio veiklai rizikas apima „ERGO Insurance“ Lietuvoje siūlomas kompleksinis Ūkininko draudimas.
