„Kai kurių Seimo narių suvokimas apie tai, kaip veikia verslas ir ekonomika, prasilenkia su realybe, todėl žarstomi jokio pagrindo neturintys populistiniai pažadai rinkėjams.
Metas suprasti, kad kurdami verslą įmonės akcininkai skaičiuoja ne tik naudą, kurią gali gauti sėkmės atveju, bet ir investuoja nuosavas lėšas, gali patirti nuostolių. Įmonės veiklos rezultatus lemia akcininkų gebėjimai suvaldyti verslą, jų inovatyvumas konkurencinėje kovoje, idėjos ieškant naujų rinkų – jie ne tik užsidirba pelno, bet ir kuria darbo vietas, moka mokesčius, palaiko šalies ekonomiką.
Kodėl siūloma dalintis tik pelnu? Ar tuomet, kai įmonė patirs nuostolių, dalį jų irgi padengs darbuotojai iš nuosavų santaupų?“ – stebisi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak jo, ir dabar įstatymuose yra numatyta galimybė darbuotojams tapti įmonės akcininkais bei gauti pelno dalį – dividendus. Tokia praktika taikoma ir ne vienoje lietuviškoje bendrovėje, tačiau šiuos sprendimus įmonių savininkai ir darbuotojai priima patys.
„Darbo santykiuose turi būti užtikrinta galimybė darbdaviui su darbuotoju laisva valia tarpusavyje susitarti dėl pareigų, tikslų ir atlygio. Lietuva rizikuoja tapti pirma vakarietiška šalimi, kuri darbuotojų atlyginimo dydį nustatytų įstatymu – tai tiesus žingsnis atgal į socializmą, kai valstybė reguliavo viską. Koks sekantis žingsnis – dar 25 proc. pelno įmonės turės skirti baseinams ir stadionams, o paskui dar 25 proc. – teatrams ir muziejams? „ – sako V. Sutkus.
Anot jo, pelningai dirbančios įmonės ir šiandien daug dėmesio skiria kvalifikuotiems specialistams, kuriantiems didelę pridėtinę vertę, išlaikyti. Be premijų už darbo rezultatus, papildomų socialinių garantijų, investicijų į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, įmonės greitai prarastų konkurencingumą darbo rinkoje.
„Ne visi darbuotojai tiesiogiai ir vienodai prisideda prie įmonės veiklos rezultatų – pelno gavimo ar jo didinimo, kadangi dalies užimamų pareigų pobūdis yra tiesiog techninis. Kitas klausimas, ar patys darbuotojai norėtų atlyginimo, kurio dydis labai smarkiai priklauso net ne nuo jų pačių pastangų, o nuo įmonės veiklos rezultatų, ar stabilios algos, atitinkančios darbo rinkos sąlygas ir jų darbo rezultatus“, – svarsto V. Sutkus.
Teisės ekspertai taip pat turėtų įvertinti ar pasiūlyta Darbo kodekso pataisa neprieštarauja šalies Konstitucijai, kuri užtikrina asmens ūkinės veiklos laisvę. Valstybė, mėgindama įstatymais reguliuoti atlyginimų dydį, pažeidžia laisvos rinkos ekonomikos dėsnius.
