„Arctic Fishing“ vadovai atskleidė, kad puolimas prieš įmonę prasidėjo tuomet, kai bendrovė nutraukė bendradarbiavimą su trimis tarpusavyje susijusiomis Rusijos įmonėmis, gaudančiomis krabus Barenco jūroje.
2014-ųjų rugsėjį Rusijos pareigūnai sulaikė „Arctic Fishing“ priklausantį laivą „Jūros vilkas“, kuris esą neteisėtai žvejojo šios šalies ekonominėje zonoje, ir nutempė jį į uostą. Tuomet Lietuva Rusijai pateikė notą dėl kaimyninės valstybės atliekamų neteisėtų veiksmų.
Sumokėjus Rusijos reikalautą mokestį dėl laivo paleidimo netrukus prasidėjo naujas išpuolis prieš Lietuvos bendrovę.
Kaimyninės šalies bendrovės „Čatka“, „Bering“ bei „Olankam“ pradėjo blokuoti laivų naudojimą Lietuvoje bei Norvegijoje, reikšdamos civilinius ieškinius dėl tariamos Rusijos įmonių nuosavybės į „Arctic Fishing“ laivus bei Kamčiatkos regione gyvenančių Rusijos piliečių tariamų teisių į darbo užmokestį.
Norėdama tęsti veiklą „Arctic Fishing“ buvo priversta Norvegijoje mokėti užstatus ir samdytis teisininkus.
Norvegijos Karalystės teismai galutine ir įsiteisėjusia nutartimi pripažino, kad nėra pagrindo areštuoti „Arctic Fishing“ laivų pagal „Čatka“ ir „Bering“ reikalavimus dėl tariamos nuosavybės teisės į laivus turėjimo.
Tuomet pradėta dar viena ataka – Rusijos įmonių „Čatka“ bei „Bering“ prašymu Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas pradėjo ikiteisminį tyrimą ir areštavo visus „Arctic Fishing“ priklausančius žvejybinius laivus.
Kauno apygardos teismo 2016 metų gegužės 23-iosios galutine ir įsiteisėjusia nutartimi šis areštas pripažintas neteisėtu.
Praregėjo po dvejų metų
Bendrovė „Arctic Fishing“ žvejybinius laivus „Karalius“, „Žalgiris“ ir „Jūros vilkas“ nupirko pirmosiomis 2014 metų dienomis per JAV įsikūrusią bendrovę „Western Services“. Laivus pardavė „Čatka“ bei „Bering“.
Lietuvos įmonė turėjo visus reikiamus dokumentus ir įregistravo pirkinius Lietuvos jūrų laivų registre.
Praėjus beveik dvejiems metams abi Rusijos įmonės kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir išdėstė sunkiai suvokiamą istoriją: laivų pardavimo dokumentus Aleksandro Kozlovo vardu neva pasirašė kitas žmogus, todėl sutartys yra galimai suklastotos, nors už laivus atsiskaityta, išduoti oficialūs valstybės institucijų dokumentai, kuriuose nurodyta, kad jie parduoti.
Kodėl Rusijos žvejai laivų nepasigedo ištisus porą metų, taip ir neaišku. Tačiau tuo pat metu Rusijos įmonės kreipėsi ir į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Klaipėdos apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus, kad klausimai dėl laivų pardavimo dokumentų galiojimo nepriklauso mūsų šalies teismų kompetencijai, Rusijos įmonės ėmėsi aktyvių veiksmų dėl baudžiamojo proceso priemonių taikymo prieš bendrovę „Arctic Fishing“.
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V.Lazauskas, vadovaudamasis Rusijos įmonių pateikta informacija, ne tik pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir ėmė taikyti įvairias „Arctic Fishing“ veiklą ribojančias baudžiamojo proceso priemones.
„Teisinėje valstybėje kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo interesus teismuose teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau manome, kad ikiteisminio tyrimo institucijos negali tapti priemone spręsti verslo ginčus sulaukus nepalankių sprendimų teismuose“, – teigė „Arctic Fishing“ direktorius Giedrius Gruzdys.
Teismas įvertino argumentus
Prokuroras V.Lazauskas 6 mėnesiams areštavo visus įmonei priklausančius žvejybos laivus, uždrausdamas jiems net išplaukti iš Norvegijos uostų.
„Po tokio sprendimo įmonės veikla buvo visiškai paralyžiuota, nes visas pajamas gauname tik iš žvejybos.
Negana to, buvome įpareigoti laivus laikyti Norvegijos uostuose, o tai reiškia milžiniškas sąnaudas, jau nekalbant apie darbuotojų prastovas“, – piktinosi G.Gruzdys.
„Arctic Fishing“ teisininkai šį dokumentą apskundė ir galutine bei įsiteisėjusia nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino nutarimą dėl laivų arešto.
Teismas paskelbė, kad nutarimas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
„Kauno apygardos teismas vienareikšmiškai konstatavo prokurorų veiksmų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Todėl turime tvirtą pagrindą ne tik galimai valstybės atsakomybei už ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą, bet ir asmeninei pačių pareigūnų atsakomybei“, – padėtį paaiškino „Arctic Fishing“ teises ginančios advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkai.
Smogė antru bandymu
Nors „Arctic Fishing“ Kauno apygardos teisme šventė pergalę, netrukus bendrovę pasiekė nauja žinia – prokuroras V.Lazauskas dar kartą areštavo visus tris laivus.
Šį kartą jiems neuždrausta išplaukti iš Norvegijos uostų, tačiau visos kitos teisės į laivus lieka suvaržytos.
„Tokie drastiški prokurorų veiksmai verčia įtarti, kad egzistuoja kažkokie su teisėtu procesu nieko bendra neturintys interesai“, – svarstė „Arctic Fishing“ direktorius G.Gruzdys.
Kodėl prokuroras dar kartą užlipo ant to paties grėblio? Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius paaiškino, jog sprendimas vėl areštuoti laivus buvo priimtas paaiškėjus, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal dar du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo bei dokumentų klastojimo.
E.Zuzevičiaus nuomone, šįkart padaryta svarbi išimtis – laivams nedraudžiama išplaukti iš uosto žūklauti.
„Arctic Fishing“ direktorius G.Gruzdys pranešė, kad prokuroro pakartotinai priimtas nutarimas jau yra apskųstas teismui.
Įmonės direktoriaus nuomone, tiek ankstesnis, tiek naujas prokuroro nutarimas priimtas remiantis tais pačiais neteisėtais ir nepagrįstais pagrindais.
Pasak „Arctic Fishing“ vadovo, įmonę gaubia nežinia dėl ateities, nes lieka tik spėlioti, kokių dar procesinių vingrybių imsis konkurentai iš Rusijos. Bendrovės direktorius pareiškė šioje kovoje neketinantis nuleisti rankų ir pasiduoti.
