Per savaitę – pora orlaivių. Tiek jų nusileidžia Šiaulių tarptautiniame oro uoste. Tačiau iš žmonių juose – tik pilotai. Arba į misijas atvykstantys kariškiai.
Mat čia skraidantys lėktuvai dažniausiai gabena krovinius – tiek įvairias prekes, tiek gyvus veršelius.
„Deja, geopolitiniai įvykiai mūsų neaplenkė. Rusijos ir Turkijos konfliktas pernai smarkiai apkarpė tranzitinių krovinių srautą. Sumažėjo ir į Izraelį kylančių lėktuvų, gabenančių veršelius“, – neslėpė Šiaulių oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovas Algirdas Ulčinas.
– Ko daugiau – per Šiaulius į Lietuvą atgabenamų ar iš jos išskraidinamų krovinių? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo A.Ulčino.
– Dažniausias mūsų darbas – perkrauti tranzitinius krovinius iš orlaivių, pavyzdžiui, į vilkikus. Bet Lietuvoje nėra tokios stiprios pramonės, kad reikėtų jos gaminius išgabenti oro transportu. Dauguma krovinių – įvairios prekės iš trečiųjų šalių.
Iš Lietuvos gabenami tik veršeliai į Izraelį. Bet jų eksportui įtakos turi padėtis pieno rinkoje. Šiuo metu pienas – pigus, ūkininkai mažina karvių bandas, tad mažėja ir prekyba veršeliais.
– Keleivių terminalas oro uoste priklauso Krašto apsaugos ministerijai. Ar įmanoma planuoti plėtrą, kai yra ne vienas šeimininkas?
– Ministerija atriekė 27 hektarus žemės. Tad jau esame kaimynai, nebe kampininkai. Svarstome su mūsų įmonės savininke – Šiaulių miesto savivaldybe, kaip privilioti investuotojų.
Tačiau mūsų pačių rūpestis – kuo didesni krovinių srautai.
Baltijos šalyse esame kone didžiausi oru gabenamų krovinių krovos paslaugų teikėjai.
Mus lenkia tiktai Vilniaus oro uostas, bet jame perkraunami kroviniai, kurie gabenami orlaivių „papilvėse“, – smulkios siuntos, kraunamos kartu su keleivių bagažu. O mūsų specifika – didžiuliai kroviniai.
Pavyzdžiui, čia leidžiasi Azerbaidžano skrydžių bendrovės orlaiviai „Boeing 747“, kurie perveža po 120 tonų. Dirbame su Uzbekistano užsakomųjų skrydžių bendrove – gabenome ne tik karinės paskirties gaminius, bet ir vartojimo prekes iš Kinijos.
Be to, jau esame gavę leidimus naujausiems „Boeing 747-8F“ orlaiviams priimti. Jie pakelia kone 20 tonų daugiau nei ankstesni modeliai.
– Kiek orlaivių šįmet jau nutūpė Šiauliuose?
– Iki šiol – 56 krovininiai bei šeši kariniai. Perkrauta 1123 tonos krovinių. Pagal krovos apimtį balandį aplenkėme Kauno oro uostą.
Mes perkrovėme 445 tonas, o Kauno oro uostas – 123. Priklausydami savivaldybei galime konkuruoti su kauniečiais, kurie priklauso valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“.
Gegužę didžiausias krovinių srautas judėjo iš Turkijos.
– Lietuvos maisto produktų gamintojai baigia sutarti dėl prekių eksporto į Kiniją. Tikitės daugiau užsakymų?
– Už 0,5 mln. eurų įrengėme veterinarijos sandėlį. Laukiame, kol mūsų verslininkai galutinai sukirs rankomis su užsakovais. Jau esame pasirengę eksportuoti žemės ūkio produktus.
Anksčiau, kai į Izraelį gausiai gabenome veršelius, žiemą iš jo pargabendavome gėlių. Bet tuo metu fitosanitarijos postas dar tebuvo steigiamas, todėl galėdavome atgabenti jų tiktai nedidelį kiekį.
Dabar jau turime sutartis su įvairiomis krovinių gabenimo skrydžių bendrovėmis. Mat pas mus jau galima laikyti ir gyvulinės, ir augalinės kilmės produktus, pavyzdžiui, šaldytą mėsą, žuvį, vaisius.
– Yra tikimybė, kad kada nors Šiauliuose reguliariai leisis keleiviniai lėktuvai?
– Kol kas – niekaip. Būna socialiniuose tinkluose svajoklių – žmonių, kurie rašo, esą gyvendami Anglijoje jie mielai nusipirktų skrydžio bilietą į Šiaulius. Kas to imsis? Jeigu lėktuvo užimtumas yra mažesnis nei 60 proc., skraidyti – nuostolinga.
Dar lito laikais juokaudavome, kad keleiviniai lėktuvai leisis visuose keturiuose Lietuvos oro uostuose tiktai tada, kai algų vidurkis bus ne mažesnis nei 4 tūkstančiai litų (apie 1,2 tūkst. eurų) arba kai Lietuvoje įsikurs kokie du milijonai kinų.
Šiaip mūsų terminalas gali aptarnauti 160 keleivių per dieną, tačiau seniai jų bebuvo. Prieš porą metų buvome pasirengę su kelionių organizatoriumi „Go Planet“ skraidinti poilsiautojus į Turkiją. Bet „Go Planet“ bankrutavo.
Pernai iš mūsų oro uosto išvyko tiktai 21 civilis. Bet pasitinkame karių misijas iš trečiųjų šalių arba mūsų kariškiai išvyksta į jas. Anksčiau dar būdavo ir skrydžių į Afriką, kai kas pusmetį keisdavosi prie jos krantų žvejojančių laivų įgulos.
Pritarė projektui
Seimas vakar leido koncesininkui plėtoti tris šalies oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Kiekvieno jų valdymas ir plėtra bus reguliuojama atskirai, o koncesijos pabaigoje valstybė perims turtą.
Seimas atšaukė ankstesnį savo sprendimą, kad valstybei prisiimant 58 mln. eurų viršijančius turtinius įsipareigojimus, reikėtų jo pritarimo.
Taip pat pritarta siūlymui oro uosto teritorijoje esančią žemę ir kitą turtą leisti koncesininkui valdyti arba naudoti tik su oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Išimtis būtų taikoma tik gavus Vyriausybės sutikimą.
