Tuo metu, kai Europos vienybė yra sukrėsta didelės migracijos
krizės ir artėjančio Britanijos referendumo dėl narystės Europos
Sąjungoje, Šveicarijos prezidentas Johannas Schneideris-Ammannas pareiškė, kad naujasis tunelis
„sujungs Europos žmones ir ekonomikas“.
Šią kalbą jis pasakė, kai pirmasis traukinys simboliškai
pravažiavo 57 km ilgio Pagrindiniu Gotardo tuneliu (Gotthard Base
Tunnel, GBT), iškastu po įspūdingiausiomis to regiono
viršukalnėmis. Tuo traukiniu važiavo į atidarymo ceremoniją
pakviesti Europos šalių lyderiai.
Tunelį, kurio statyba truko 17 metų ir kainavo per 12 mlrd.
Šveicarijos frankų (11 mlrd. eurų), nepertraukiamai kasė trys
pamainos po 125 darbininkus, o šiam projektui prireikė iš viso 43,8
tūkst. darbo valandų, nurodė Šveicarijos geležinkelių valdyba.
Vykdydami šį projektą apie 2,4 tūkst. darbininkų iškasė
daugiau negu 28 mln. tonų uolienų.
Tarp važiavusių pirmuoju traukiniu keleivių buvo Vokietijos
kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as
ir Italijos premjeras Matteo Renzi.
Raginimai išsaugoti vienybę
Šie trys lyderiai važiavo pirmosios klasės vagonu kartu su J
.Schneideriu-Ammannu ir šnekučiavosi, gurkšnodami iš taurių
vandenį, per 20 minučių trukusią kelionę iš Erstfeldo stoties
centriniame Urio kantone į pietinį Tičino kantoną.
Kalbėdamas per ceremoniją Poledžo miestelyje po inauguracinio
reiso, F.Hollande'as ragino Britanijos rinkėjus prisiminti savo
artumą Europai per birželio 23 dieną vyksiantį referendumą,
galintį atverti kelią šalies pasitraukimui iš ES pagal
vadinamąjį „Brexit“ scenarijų.
„Esame vieningi, kokie visada buvome“, – sakė
F.Hollande'as, sugretindamas GBT inauguraciją su 1994 metais
įvykusį Lamanšo tunelio, sujungusio Paryžių ir Londoną greitojo
geležinkelio linija, atidarymu. Tas maršrutas padėjo užmegzti
glaudesnius ryšius tarp abiejų sostinių.
„Tikiuosi, kad britai prisimins (tą artumą), kai ateis
(referendumo) diena“, pabrėžė Prancūzijos lyderis.
A.Merkel sakė Šveicarijos transliuotojui ATS, kad jai
„nuostabu“ įsivaizduoti, kaip traukinys važiuoja po 2 km kalnų
uolienų storyme.
Šio tunelio statybas visiškai finansavo Šveicarija, kuri nėra
ES narė, bet bloko lyderiai sveikino šį projektą, pagerinsiantį
susisiekimą tarp Roterdamo uosto ir Adrijos jūros tuo metu, kai
žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose mirga pranešimai apie
nesutarimus tarp Bendrijos narių.
Tame vaizdingame Alpių regione keliai ir geležinkeliai dėl
kalnuoto reljefo yra labai vingiuoti, todėl netgi mėginant pasiekti
gana arti esantį kelionės tikslą tenka nuvažiuoti ilgus atstumus.
Tuneliai šias keliones smarkiai sutrumpina.
„Nėra skubus“
Šveicarijos federalinė vyriausybė 1963 metais įkūrė
komisiją, kuriai buvo pavesta išnagrinėti tunelio po Alpėmis
projekto perspektyvas, bet įvairūs pasiūlymai sulaukė
prieštaringų vertinimų, o 1983-aisiais buvo pateikta oficiali
išvada, kad šis projektas „nėra skubus“.
GBT šalininkai sulaukė didesnio palaikymo prieš 1992 metais
surengtą referendumą, kuriame buvo išreikštas palaikymas tam
projektui, bet visuomenė piktinosi dėl didelės jo kainos, tad
darbai vėl įstrigo.
Tie planai įgijo didesnį svorį, kai per 1994 metais vykusį
referendumą Šveicarijos piliečiai pritarė žaliųjų pasiūlymui
apriboti Alpėse sunkvežimių eismą, tuo pačiu suvaržant
didėjantį prekių tranzitą tarp Europos Sąjungos šalių.
Idėjos įgyvendinimui žalia šviesa galutinai buvo uždegta per
1998 metų lapkritį įvykusį referendumą, kai 64 proc. Šveicarijos
rinkėjų pritarė galutiniams planams ir finansavimo schemai,
įskaitant naują kelių mokestį.
Nuo Ciuricho iki Milano
„Tai didelis inžinerijos pasiekimas“, – sakė Londone
įsikūrusio Civilinės inžinerijos instituto ekspertas Martinas
Knightsas.
Šis tunelis yra tarp Erstfeldo Šveicarijos centriniame Urio
kantone ir Bodijo pietiniame Tičino kantone. Jis maždaug valanda
sutrumpins kelionę traukiniams, kursuojantiems tarp Ciuricho ir
Italijos šiaurinio Milano miesto; dabar ji truks maždaug 2 val. 40
minučių.
Atidarius naują maršrutą taip pat bus geriau išnaudojamas
geležinkelio transportas, ypač pervežant sunkesnius krovinius. Dėl
to turėtų sumažėti daug dyzelino suryjančių vilkikų eismas
keliuose, o tuo pačiu pagerės eismo sąlygos ir sumažės oro
tarša.
Planuojama, kad per dieną pervežamų keleivių skaičius, kuris
dabar yra apie 9 tūkst., iki 2020 metų padidės iki 15 tūkst.,
prognozuoja Šveicarijos federalinė geležinkelių tarnyba.
Visu pajėgumu tunelis pradės veikti nuo gruodžio.
Šveicarijos banko „Credit Suisse“ atliktoje GBT potencialios
ekonominės naudos studijoje įvardijama keletas šio projekto
privalumų, susijusių su lengvesniu prekių judėjimu, didėjančiu
vienos dienos išvykų turizmu ir padidėjusia nekilnojamojo turto
verte susijusiuose kantonuose dėl pagerėjusio susisiekimo.
Judantis fabrikas
Jeigu šveicarų inžinierius Carlas Eduardas Gruneris, kuris 1947 metais sugalvojo idėją pastatyti
ilgiausią pasaulyje geležinkelio tunelį po Alpėmis, būtų
mėginęs kasti tą tunelį prieš 69 metus, inžinieriams būtų
tekę imtis brangių ir pavojingų sprogdinimo bei gręžimo darbų,
kad prakirstų didžiulę kalnų uolienų storymę.
Tačiau projekto įgyvendinimui buvo labai naudinga didelė
tunelių kasimo mašimų pažanga, kuri buvo ypač sparti 7-ame ir
8-ame dešimtmečiais, aiškino M.Knightsas.
Gręžimo mašina, naudota Gotardo tunelio statybai, yra
„ištisas judantis pusės kilometro ilgio fabrikas“, kuriame
kruopščiai sinchronizuojami visi procesai, reikalingi tuneliui
iškasti per kalnus, pridūrė ekspertas.
Ta gręžimo mašina ne vien rausia uolienas, bet ir transportuoja
jas atgal tuneliu, tuo pačiu metu klodama betono blokus, sudarančius
tunelio vidinę dangą.
Atskira sistema užglaisto siūles tarp blokų.
Žurnalo „Ground Engineering“ redaktorė Claire Smith sakė naujienų agentūrai AFP, kad ambicingo Gotardo projekto
sėkmė ir užbaigimas numatytu laiku „atvėrė kelią daugeliui
kitų (panašių) projektų“.
GBT laikomas pirmuoju etapu greitojo geležinkelio linijai,
turinčiai sujungti Prancūzijos miestą Lioną ir Italijos šiaurinį
miestą Turiną. Šio projekto įgyvendinimas strigo dėl
aplinkosaugos organizacijų priešinimosi.
Jis taip pat tapo prototipu Austrijos Brenerio tuneliui, kuris
turėtų būti atidarytas maždaug po dešimtmečio.
Trečiadienį atidarytas GBT pranoko Japonijoje esantį 53,9 km
ilgio Seikano tunelį, kuris iki šiol buvo ilgiausias geležinkelio
tunelis. Tuo tarpu 50,5 km Lamanšo tunelis, jungiantis Angliją ir
Prancūziją, liko trečias.
Vis dėlto Brenerio tunelis pretenduoja tapti antru ilgiausiu, kai
atsidarys – jo ilgis turėtų būti 55 kilometrai.
