Gegužės pabaigoje Nidos kempinge laisvų vietų apstu. Prie vieno iš kemperių besiilsinti vokietė Susann Gaebler su draugu čia apsistojo porai naktų.
Dviejų mėnesių kelionės maršrutas driekiasi per septynias šalis: Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją.
„Nida – jaukus miestelis, todėl čia sustojome pailsėti. Šitaip keliauti labai patogu ir pigu“, – aiškino S.Gaebler.
Dažnai atvyksta vokiečiai
Nidos kempingas, kaip ir visa Neringa, populiari tarp vokiečių. „Pas mus apsistoja nemažai ir vyresnių vokiečių, kurie gimę Šilutės rajone, jie važinėja, ieško savo artimųjų trobų“, – pasakojo Nidos kempingo direktorius Einaras Burkšas.
Be vokiečių, čia atvyksta amerikiečių, o keliautojas iš Naujosios Zelandijos visus pribloškė atriedėjęs dviračiu. Kempingas sulaukė ir japonų, išsinuomotais motoroleriais atvykusių iš Vengrijos.
Trijų hektarų plote taip pat įsikuria keliaujantys latviai, estai, lenkai, ukrainiečiai, gegužės pradžioje buvo daug rusų.
Lietuviai dažniausiai atvyksta savaitgaliais.
„Daug lemia ir orai. Jei šilta, žmonių daug. Tiek lietuvių tuomet privažiuoja, tiek vokiečių“, – sakė E.Burkšas.
Nidos kempingui, kuriame yra 100 vietų kemperiams, suteiktos trys žvaigždutės iš keturių galimų, mat čia teikiama daugiau paslaugų nei tiesiog nakvynės vietos nuoma: nuomojami dviračiai, yra teniso aikštynas, krepšinio aikštelė, pirtis, baseinas.
Tie, kurie nenori gyventi kemperyje arba palapinėje, gali apsistoti kambariuose – dažniau juos renkasi lietuviai.
Kaina priklauso nuo sezono. Pasistatyti kemperį dviem žmonėms – 23 eurai už naktį, už palapinę, kurioje nakvos du žmonės, bei automobilio laikymą – 17 eurų. O vidurvasarį kaina – atitinkamai 31–34 ar 23 eurai. Dažniausiai keliautojai apsistoja 1–2 naktims.
Dirba pelningai
Vienuoliktą sezoną pradeda ir Druskininkų kempingas. Jame – 33 vietos kemperiams, yra dešimt namelių, kuriuose galima nakvoti. Dviem asmenims kemperyje naktis atsieina 17 eurų, palapinėje – 10 eurų.
„Mūsų kurorte daugiausia svečių iš Lietuvos, bet pačiame kempinge daugiau apsistoja tų šalių, kuriose išplėtotos keliavimo kemperiais tradicijos, gyventojai. Tai – vokiečiai, lenkai, olandai.
Sulaukėme svečių ir iš Brazilijos, Naujosios Zelandijos, į šunų parodą kemperiu atvyko suomiai“, – pasakojo Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro, kuris administruoja savivaldybei priklausantį kempingą, vadovas Rimantas Palionis.
Pirmuosius trejus veiklos metus kempingo steigėjai džiaugėsi, kad svečių gretos nuolat augo.
„O dabar stabilu. Kempingas dirba pelningai. Jo mums labai reikėjo.
Kai atsivėrė sienos su Vakarais, plūstelėjo kemperiais keliaujantys užsieniečiai, neturėjome kur jų apnakvindinti.
Jiems tekdavo glaustis prie degalinių ar ežerų“, – pasakojo R.Palionis.
Atsirado dar viena vieta
Birželio 3 dieną vartus keliautojams atvers ir greta Palangos, Nemirsetoje, esantis kempingas. Už ES lėšas pernai čia pastatytam ir iki šiol uždarytam kempingui Palangos savivaldybė surado laikinus šeimininkus.
Palangos paskelbtą kempingo laikinos nuomos konkursą laimėjo viešoji įstaiga „Mažoji fiesta“. Dėl teisės per vasarą valdyti vos porą šimtų metrų nuo jūros esantį naująjį kempingą varžėsi dvi įmonės.
Tačiau konkurso laimėtojai vieną Vilniaus bendrovę įveikė pasiūlę didesnę mėnesio nuompinigių sumą – 3,5 tūkst. eurų.
Tai beveik 400 eurų daugiau už savivaldybės skelbtą pradinę nuomos kainą.
Nuomininkai kempingą valdys iki rugsėjo su galimybe sutartį pratęsti dar vienam mėnesiui. Vasarą čia apsistoti dviem žmonėms su palapine ir automobiliu atsieis 13 eurų, o atvykus kemperiu – 15 eurų parai.
Pagal jau parengtą projektą šiaurinėje komplekso teritorijos dalyje jis turėtų pastatyti 14 stacionarių poilsio namelių su šildymu, pavėsinę su židiniu, vaikų žaidimų aikštelę, keletą sporto aikštelių.
Šio plėtros etapo vertė – per milijoną eurų, bet užsitęsę statybos darbai turėtų pabrangti.
Planuojama, kad baigus plėtrą čia vienu metu galės poilsiauti per pusę tūkstančio žmonių. Tokiu atveju tai bus didžiausias kempingas Lietuvos pajūryje.
Palygino su poezija
Lietuvos kempingų asociacija vienija 25 kempingus. Anot asociacijos vadovo Vygando Lazausko, iš viso šalyje yra arti pusšimčio kempingų.
Mažiausiame – 15 aikštelių kemperiams laikyti, didžiausiame – pusantro šimto.
Didžiausias kempingas – Molėtų rajone, Obuolių saloje. Statistikos departamento duomenimis, 2015-aisiais Lietuvos kempinguose apsistojo 40,3 tūkst., 2014-aisiais – 39,2 tūkst. žmonių. Apie pusę iš jų – lietuviai.
„Kasmet atidaromi 2–3 kempingai. Užsieniečių vis daugiau atvyksta, o ir lietuviai vis labiau mėgsta tokį poilsį.
Tiesa, lietuviai dažnai apsistoja kempinguose įkurtuose kambariuose.
Apie 70 proc. užsieniečių nakvoja kemperiuose, likę – palapinėse“, – pasakojo V.Lazauskas.
Ar keliauti kemperiais pigiau? V.Lazauskas nedrįso taip tvirtinti – mat įsigyti tokią naują transporto priemonę kainuoja 60–100 tūkst. eurų.
„Tačiau žmogui, kuris, pavyzdžiui, gyvena daugiabučio 9-ame aukšte, išeiti pro kemperio duris tiesiai į gamtą ir jaustis lyg gyventų pirmame, prilygsta poezijai“, – sakė V.Lazauskas.
