Komisija ketvirtadienį Lietuvai pateikė pagrįstą nuomonę ir
paprašė iš dalies pakeisti žemės įsigijimo teisės aktus,
kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas
užsieniečiams. Lietuva per du mėnesius turi suderinti savo teisės
aktus su EK teise, kitu atveju pastaroji gali kreiptis į Europos
Sąjungos Teisingumo Teismą.
„Komisijos nuomone, kai kuriomis naujųjų nacionalinių
taisyklių nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir
įsisteigimo laisvė. Tai gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas.
Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes
jais kovojama su pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į
planavimo ir kaimo politikos tikslus, bet tam, kad tie apribojimai
būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti
diskriminuojami kiti ES piliečiai“, – teigiama pranešime.
Pavyzdžiui, per griežtas reikalavimas žemės pirkėjui būti
ūkininku.
EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 metų kovo
mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą. Gavusi Lietuvos atsakymą,
EK tebėra susirūpinusi, kad teisinis reglamentavimas pažeidžia ES
teisę.
EK taip pat kreipėsi į Bulgariją, Vengriją, Latviją, ir
Slovakiją.
V. Baltraitienė: žemės „saugiklių“ įstatymą siūloma keisti minimaliaiEuropos Komisijai reikalaujant, kad Lietuva palengvintų žemės pardavimą užsieniečiams, kurios esą pažeidžia laisvą kapitalo judėjimą, šalies žemės ūkio ministrė teigia, kad dabartinę tvarką bus siūloma keisti minimaliai.
Pasak Virginijos Baltraitienės, ūkininkų nuomone, dabartinio įstatymo keisti nereikėtų, todėl bus siūloma keisti tik kai kurias su administracine našta ir biurokratija susijusias jo nuostatas.
„Mūsų, žemdirbių, socialinių partnerių nuomonė nepasikeitė – žemė turi būti naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti. (...) Tai bus tik biurokratiniai palengvinimai, kad mažiau reikėtų šeimos nariams pažymų. Čia tai, ką mes siūlysime, – ką siūlys vyriausybė ir koks projektas išeis iš vyriausybės, sunku pasakyti“, – BNS sakė V. Baltraitienė.
EK nurodė, kad dabar yra per griežtas reikalavimas žemės pirkėjui būti ūkininku.Pasak ministrės, siūloma nekeisti apribojimo, kai daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės norinti pirkti bendrovė privalo gauti daugiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.“Mes vis tik siūlysime šitą palikti. Mes buvome su ūkininkais susirinkę, jų nuomone, tai iš viso nereikėtų įstatymo keisti ir judinti“, – tikino ministrė.
Anot jos, įstatymo pataisas ministerija vyriausybei pateiks jau netrukus. Panašų siūlymą ministerija jau teikė vyriausybei prieš metus, tačiau tuomet įstatymas nebuvo pakeistas.
