Besirenkantiems šį turizmo būdą tikrai yra iš ko rinktis. Tai ir šokolado, ir įvairaus alkoholio gamybos proceso stebėjimas, ir degustacijos ar net cukraus fabriko organizuojamos „Runkeluko kelionės“.
Turizmo departamento vietinio turizmo poskyrio vedėja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad pramoninis turizmas Lietuvoje atsirado palyginti seniai.
„Mes tai vadiname nišiniu, edukaciniu turizmu. Juk žmonės dalyvauja procese, mato, kaip viskas daroma. Pirmiausia tuo domisi lietuviai, jiems pristatomas prekės ženklas, įsigyjama lojalių vartotojų, kurie nusipirks prekių. Tai naudinga ir gamyklai, ir šaliai, juk turistas gali važiuoti per visą šalį, leisti ten pinigus ir taip padėti regionams vystytis“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Jos teigimu, lietuviai itin domisi stipriųjų gėrimų, alaus degustacijomis, kartais jas užsisako atskiros įmonės.
„Šį verslą galima vertinti kaip sprendimą, padedantį pritraukti vartotoją. Tačiau jei įmonė iš degustacijų gauna pelno, tai gali tapti ir verslo dalimi. Mums svarbu, kad atvykę turistai nenusėstų Vilniuje, važiuotų po Lietuvą, o būtent toks turizmas pritraukia į regionus“, – pridūrė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Alaus ekskursijos
Aludarystės centre, įsikūrusiame „Utenos“ alaus darykloje, galima pamatyti, kaip verdamas alus, ir apžiūrėti aludarystės muziejų, vykti į ekskursiją po daryklą ir degustuoti alų.
Šių ekskursijų organizatorius ir profesionalus alaus someljė Jonas Lingys sako, kad atvykėliai supažindinami su visu procesu nuo pradžių.
„Rodome, iš ko verdamas alus, kaip vyksta virimas, maišymas, filtravimas, kaip alus pilstomas į tarą. Svarbiausia dalis – degustacija, kur ragaujamos skirtingos rūšys, kalbame apie skirtiną alų, skonius, kvapus, kaip alus derinamas su maistu“, – sakė J.Lingys.
Jo teigimu, muziejus padeda šviesti žmones.
„Žmonės informuojami, kad alus nėra buitinis gėrimas: jis turi skirtingus skonius, ir žmonėms pasakojama, kaip jį ragauti, su kokiu maistu derinti. Degustuojama „Utenos“ produkcija, alaus rūšys kartais keičiasi, tačiau tam tikros lieka pastovios“, – dėstė J.Lingys.
Tokios ekskursijos trunka apie 2-2,5 valandos. Jose daugiausia dalyvauja didesnės grupės, tarp kurių pasitaiko ir užsieniečių iš įvairių šalių. J.Lingio teigimu, didžiausi turistų srautai būna nuo rugsėjo iki gruodžio bei nuo balandžio iki liepos mėnesių.
Panašias ekskursijas organizuoja „Anykščių vynas“, „Alita“, „Lietuviškas midus“, „Stumbras“ bei „Biržų alus“.
„Runkeluko kelionė“
Nuo šių metų vasario Marijampolės cukraus fabrike rengiami maršrutai „Saldžiamiestis“ ir „Runkeluko kelionė“.
Marijampolės cukraus fabrike yra galimybė susipažinti su tradiciniu Sūduvos amatu, pabuvoti senoviniuose, šimtamete patirtimi kvėpuojančiuose pastatuose bei išgirsti turtingą šio krašto istoriją.
Vienas iš idėjos iniciatorių ir turizmo maršrutų gidas Giedrius Šlekys sako, kad neseniai startavusios ekskursijos sulaukia gausaus norinčiųjų skaičiaus.
„Norinčių yra daug: daugiausia – vietos publika, mokyklos, moksleiviai. Vietiniai sudaro apie 80 procentų. Užsieniečių pasitaiko, bet sunku būtų įvardyti šalis. Reklamuojamės paprastai – internete, taip pat, jei kažkam patiko, jis papasakojo kitiems. Taip ir plinta reklama iš lūpų į lupas“, – sakė G.Šlekys.
„Runkeluko kelionės“ metu kviečiama susipažinti su baltojo cukraus gamyba, pamatyti, kaip ne itin išvaizdus augalas – cukrinis runkelis virsta cukrumi.
„Saldžiamiesčio“ maršruto metu pristatomas Marijampolės cukraus fabriko kelias, supažindinama su fabriko istoriniu kultūriniu paveldu, statiniais bei įrenginiais.
Gintaro kelias
Pajūryje organizuojama ekskursija į „Amber Queen“ gintaro apdirbimo fabriką, kurios metu galima pamatyti gintaro dirbinių gamybos procesą bei aplankyti muziejų. Ekskursijos organizuotojų teigimu, lankytojų srautai didžiausi būna vasarą.
Taip pat pajūryje, Klaipėdoje, įmonėje „Rochen“ organizuoja ekskursijas vaikams, kurių metu supažindinama su korporacijos istorija, parodoma konditerinių gaminių gamyba ir suteikiama galimybė patiems dalyviams atkartoti tai, ką pamatė.
Šokolado gamybos ir degustacijos ekskursijas vaikams ir suaugusiesiems taip pat organizuoja „Rūta“.
Su užsieniečiais – sunkiau
Tokio pobūdžio ekskursijose pasitaiko ir turistų iš užsienio, tačiau jų skaičius nėra didelis.
„Lietuvoje kai kuriems regionams sudėtinga prisistatyti užsienio kalbomis. Užsieniečiai informaciją gali sužinoti per turizmo centrus, o įmonės gali išsipirkti reklamą. Mes, Turizmo departamentas, dėl konkurencijos negalime reklamuoti konkrečių ekskursijų“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Jos teigimu, užsieniečiams surasti informaciją sudėtinga, tačiau nišinis turizmas populiarėja.
„Toks turizmas populiarėja. Vieni atvyksta stebėti paukščių, kiti – paragauti regiono patiekalų arba ieškoti savo protėvių šaknų. Degustacinis turizmas irgi nišinis ir tie, kurie domisi juo, būtent dėl to ir atvyksta“, – tikino Turizmo departamento atstovė.
Pasak jos, pramoninis turizmas Lietuvoje egzistuoja ir plečiasi, tačiau didžiausia problema – informacijos stoka.
