Didžiausia transporto infrastruktūros bendrovė Baltijos šalyse „Kauno tiltai“ sukūrė 800 darbo vietų. Daugiau kaip 200 darbuotojų – profesionalūs kelių, tiltų, geležinkelių, transporto, energetikos inžinieriai, kurie yra baigę Kauno technikos kolegiją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą ar kitas aukštojo mokslo įstaigas.
„Labiausiai trūksta kelių inžinerijos specialybes įgijusių žmonių. Šiuo metu jas renkasi mažiau jaunuolių, todėl tikrasis specialistų trūkumas Lietuvoje bus juntamas po keleto metų“, – prognozavo „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Verslininkai kartu su aukštojo mokslo įstaigomis jau ėmėsi aktyvių veiksmų, kad šių specialistų trūkumas kuo mažiau paliestų darbo rinką.
Stinga praktikos įgūdžių
Kalbėdamas apie specialistų trūkumą darbo rinkoje „Kauno tiltų“ vadovas A.Rusevičius išskyrė dvi pagrindines problemas.
„Ruošiami labai plataus profilio specialistai teoretikai, kuriems atėjus dirbti į siaurą sritį sunku pritaikyti žinias ir gerai koordinuoti savo veiklą.
Kita vertus, studentams stinga žinių, kurios srities specialistų darbo rinkoje trūksta bei kokios darbo vietos yra išties gerai apmokamos“, – kalbėjo A.Rusevičius.
Pasak jo, studijas baigę studentai neturi pakankamai statybos teisės ir statybos dokumentų, projektų administravimo, naujai diegiamų, skaitmeninių mechanizmų ir procesų valdymo žinių, trūksta supratimo apie statybos ekonomiką bei gramatinio raštingumo žinių.
Dauguma mokslus baigusių jaunuolių tikisi iš karto gauti vadovaujamas pozicijas, tačiau jiems trūksta bazinių vadybos žinių, o dirbti tenka dideliuose, svarbiuose statybos objektuose.
„Kelerius pastaruosius metus neberengiami technikos inžinieriai, kurie išmanytų ir dirbtų vien su kelių statybos technika.
Šiuo metu rengiami labai plataus profilio technikos inžinieriai, o to nepakanka atėjus dirbti su kelininkų transporto priemonėmis ar technologiniais įrenginiais“, – tikino „Kauno tiltų“ vadovas.
A.Rusevičiui susidarė įspūdis, kad studentai nežino, kokios specialybės perspektyviausios ir geriausiai apmokamos.
Itin mažai parengiama tiltų statybos inžinierių, o tai – labai perspektyvi ir garantuojanti darbo vietą specialybė, kaip ir inžinieriaus sąmatininko.
Tokių specialistų darbo rinkoje labai stinga ir jiems darbo vieta būtų garantuota.
Junta inžinierių stygių
„Pastaraisiais metais technologijos mokslus renkasi nepakankamai daug moksleivių. Jau dabar tenka sukti galvą dėl inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų trūkumo.
Vienas sprendimo būtų didinti valstybės finansavimą technologijos studijoms“, – mano Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros vedėjas daktaras Virgaudas Puodžiukas.
Pasak jo, kelių inžinieriaus specialistui reikia specialiųjų žinių, atsakingumo, tikslumo, atidumo ir noro tobulėti, todėl ją renkasi nebijantys iššūkių jaunuoliai.
„Darbas išties sunkus, sudėtingas, tačiau labai įdomus. Kiekvienas priimtas klaidingas sprendimas gali pakeisti padėtį kelyje ir lemti didžiulius transporto nuostolius, laiko gaišatį, neigiamą poveikį aplinkai, o gal net eismo dalyvių žūtį“, – kalbėjo V.Puodžiukas.
Atlyginimai tikrai dideli
Kita vertus, neseniai atliktos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro apklausos duomenimis, kelių specialybė įeina į geriausiai apmokamų specialybių dešimtuką.
„Kelių inžinerijos specialybė perspektyvi ir labai įvairiapusė, jaunimas turi didžiulį pasirinkimą šioje technologijų mokslo srityje.
Įgiję kelių ar geležinkelių inžinieriaus diplomą specialistai gali pasirinkti kelių planavimo, projektavimo, tiltų statybos ar kelių tiesimo ir priežiūros darbus. Įsidarbinti galima ne tik gamybos, bet ir mokslo tyrimų, infrastruktūros valdymo ar administravimo įmonėse bei organizacijose.
Augant šiuolaikiško transporto poreikiams kelių ir geležinkelių inžinerijos specialistų poreikis sparčiai auga ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – įsitikinęs VGTU atstovas.
Pasak V.Puodžiuko, technologijos mokslai lemia šalies pažangą, todėl didėja išsilavinusių specialistų poreikis. Kelių inžinerija sparčiai žengia kartu su naujovėmis.
Projektuojami ir statomi šiuolaikiški keliai, tiltai, geležinkeliai, oro uostai. Šiam darbui reikia specialistų, gebančių taikyti šiuolaikines informacines technologijas ir fundamentaliųjų mokslų žinias.
„Specialistų poreikis sparčiai auga, darbo vietą galima rasti tiek valstybinėse, tiek privačiose įmonėse bei organizacijose“, – tikino V.Puodžiukas.
Vilioja ir moksleivius
Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas įsitikinęs, kad pastaruoju metu technologijų studijos išgyvena atgimimą, tačiau naujų specialistų dar parengiama mažiau, negu reikia darbo rinkai.
Populiarinti šias specialybes imasi tiek pati kolegija, tiek verslo struktūros.
„Jauni žmonės vis dar yra linkę rinktis lengvesnes studijas, nors ir nėra tikri dėl pasirinktos specialybės perspektyvų“, – kalbėjo N.Varnas.
Technologijų studijose – viskas atvirkščiai: studijuoti sunkiau, tačiau baigus mokslus ir įgavus patirties galima tikėtis gerų pozicijų bendrovėje bei solidaus atlyginimo.
Kolegijos darbuotojai mėgina sudominti studijomis ne vien vyresniųjų klasių moksleivius – bendraujama jau su 4–5 klasių mokiniais.
„Patrauklia forma mėginame jiems išaiškinti, kad inžinerinių specialybių studijos gali būti patrauklios ir įdomios“, – sakė N.Varnas. Jeigu jas pasirinkusiųjų skaičius dar padidėtų, studentų gretose atsirastų dar daugiau motyvuotų jaunuolių.
Darbo vietų – per akis
Inžinerinės specialybės vis dar klaidingai suprantamos kaip monotoniškas mechaninis darbas, nors iš tiesų kiekvienas veiksmas šioje srityje yra labai atsakingas, tikslus, o kiekvienas sprendimas – apskaičiuotas, įvertintas ir pagrįstas.
Kauno technikos kolegijos direktorius neabejojo, kad statybos srityje dirbantiems žmonėms nedarbas artimiausiu metu negresia.
„Vien Kaune per kelerius artimiausius metus numatoma imtis kelių įspūdingo masto projektų, todėl reikės ir darbuotojų“, – įsitikinęs N.Varnas.
Dažnai studentai nežino, kokios specialybės yra perspektyviausios ir geriausiai apmokamos.
Verslą ir mokslą suvienijo bendras siekis
•“Kauno tiltai“ sukūrė specialistams, aukštųjų mokyklų mokslininkams, studentams ir moksleiviams skirtą projektą „Akademija@Kauno tiltai“, kurio imtasi siekiant populiarinti inžinerines specialybes.
•“Kauno tiltai“ drauge su partneriais – Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno technikos kolegija ir Baltijos pažangių technologijų institutu – padės studentams bei moksleiviams įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių.
•Projekto partneriai taip pat tikisi, kad „Akademija@Kauno tiltai“ atvers naujų galimybių kelių infrastruktūrai modernizuoti Lietuvoje, kels inžinieriaus specialybės įvaizdį šalyje.
•“Projekto vizija gimė matant, kad pažanga ir inovacijos kuriasi ten, kur verslas ir mokslas sujungia idėjinį ir žmogiškąjį potencialą. Būdami rinkos lyderiai susiduriame su poreikiu pritraukti geriausius talentus, sukurti motyvuojančias darbo sąlygas, užtikrinti nuolatinį darbuotojų tobulėjimą.
•“Akademija@Kauno tiltai“ sieks įrodyti, kad inžineriniai mokslai – įdomus, kūrybiškas ir puikią karjerą žadantis pasirinkimas Lietuvos jaunimui“, – teigė bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius A.Rusevičius.
•Pasak įmonės vadovo, mokslininkai ir studentai ne visada turi tinkamas sąlygas idėjoms įgyvendinti bei teorinėms žinioms patikrinti, o „Akademija@Kauno tiltai“ leis įgyti vertingų praktinių žinių.
•Be to, akademija veiks kaip keitimosi idėjomis platforma, tad tobulinti žinias galės
ir bendrovės darbuotojai.
•Tarp numatomos „Akademija@Kauno tiltai“ veiklos – stipendijų mokslo tiriamiesiems darbams skyrimas, galimybė studentams atlikti praktiką bendrovėje „Kauno tiltai“ ir gauti vertingos informacijos iš jos ekspertų.
•Taip pat – partnerių konsultavimas dėl studijų programų tobulinimo, savanoriškas dalyvavimas įvairiuose mokslo populiarinimo projektuose, inžinerinių specialybių pristatymas mokyklose.
