Naftos biržos griuvimą išgyveno netikėti Rusijos rinkos žaidėjai, kurie žada pakeisti ir sustiprinti šalies ekonomiką.
„Nauji Rusijos ekonomikos varikliai – žemės ūkis, chemijos ir maisto industrija, turizmas“, – sakė Rusijos finansų ministras Maksimas Oreškinas.
Alinanti krizė baigiasi
Tiesa, šios pramonės sritys vis dar negali atpirkti milžiniškų nuostolių, kuriuos Rusija patyrė naftos bei prekybos srityse.
Nepaisant to, Rusijos ekonomika, patyrusi didžiulį nuosmukį jau pradeda atsigauti.
Ekonominiai praradimai pirmą šių metų ketvirtį buvo mažesni ir gali būti, kad ilgiausia recesija Rusijoje pasibaigs visai netrukus – 1,2 proc. BVP sumažėjimas yra mažiausias nuo 2015 m. pradžios.
Rusijos ekonomika didžiausią nuosmukį pasiekė 2014 m., lydima konfliktų su Vakarais ir suirutės energetikos sektoriuje. 2014 m. rublio kursas dolerio atžvilgiu nukrito 44 proc., 2015 m.- dar 15 proc.
Dėl rublio krizės išaugusi infliacija nebuvo vienintelė problema gyventojams, nes jų perkamoji galia jau buvo nusilpusi dėl mažėjančių algų.
Naftos kainoms pradėjus stabilizuotis, infliacija pasiekė 7,3 proc, kai prieš metus siekė 16,9 proc. Tai leidžia tikėti, kad Centrinio banko tikslas 2017 m. pasitikti su 4 proc. infliacija – tikėtinas.
Gelbėja ūkininkai
Rublio krizė ir prekybos draudimai pagelbėjo Rusijos ūkininkams. Praėjusiais metasi jie sukūrė 4,4 proc. Rusijos BVP – didžiausią dalį nuo 2003 m.
Būtent ūkininkų sėkmė buvo priežastis, kodėl Rusijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 3,7 proc. – perpus mažiau nei krizės įkarštyje.
Nors visa šalies ekonomika traukėsi, augo ir kitos Rusijai netikėtos pramonės šakos. Informacinių technologijų rinka išaugo beveik 30 proc., pokyčiai buvo pastebimi ir farmacijos bei chemijos pramonėse.
Vis dėlto, nepaisant teigiamų pokyčių kai kuriuose rinkos sektoriuose, nafta ir dujos Rusijos ekonomikai lieka svarbios it oras.
Vienkartinė pergalė?
„Kai kurios pramonės pasipelnė iš rublio nuvertėjimo, tačiau tai vienkartinė sėkmė. Tam tikri pokyčiai egzistuoja, bet tikras persitvarkymas Rusijoje dar neprasidėjo“, – kalbėjo šalies ekonomistas Evėjus Gurvichas.
Jo teigimu, Rusijai būtinos investicijos, reformos ir pasitikėjimas.
Pajamos iš energetikos sudaro trečdalį Rusijos biudžeto ir nedideli pokyčiai kituose sektoriuose negali išgelbėti visos ekonomikos.
Vis dėlto, ko gero pats svarbiausias pokytis Rusijoje – verslo aplinka, kuri keičiasi į gerą. Pasaulio banko indekse, rodančiame kaip šalyse lengva užsiimti verslu, Rusija pakilo iš 61 į 51 vietą.
Centrinio banko atstovė Elvira Nabiullina teigė, kad Rusijos sėkmei būtinos atsakingos makroekonomikos reformos, struktūriniai pokyčiai:
„Pagrindinis augimą skatinantis dalykas yra investicijos. Mes negalime investuotojams užtikrinti stabilumo, kol mūsų ekonomika yra paremta tik produktų eksportu.“
Parengė Gintarė Valentinaitienė
