Per tris pirmuosius 2016 metų mėnesius, lyginant su ketvirtuoju
2015 m. ketvirčiu, trečios didžiausios pasaulio ekonomikos
bendrasis vidaus produktas (BVP) pakilo 1,7 proc. Spartesniam nei
prognozuota šalies ūkio augimui įtakos turėjo didesnės vyriausybės
išlaidos, kurios padėjo kompensuoti silpną aktyvumą verslo
investicijų ir eksporto srityje.
Šalies BVP dinamika, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, yra
teigiama, tačiau spaudimas vykdyti daugiau ekonominių reformų dėl
to nesumažės.
Japonijos ekonomika per paskutinius tris 2015 metų mėnesius
susitraukė, tad prieaugis pirmąjį šių metų ketvirtį reiškia, kad
šalis išvengė recesijos – situacijos, kai du ketvirčius iš eilės
fiksuojamas neigiamas bendro vidaus produkto augimas.
Pastarieji keturi ketvirčiai apibūdinami kaip nestabilūs,
šalies ūkis čia augdavo, čia traukdavosi.
Šių metų sausį Japonijos centrinis bankas nusprendė įvesti
neigiamas indėlių palūkanų normas, taip siekdamas paskatinti šalies
ekonominį augimą ir paspartinti infliaciją. Neigiama – 0,1 proc.
palūkanų norma reiškia, kad faktiškai už tam tikrus banke laikomus
indėlius dar teks primokėti. Tokios priemonės Japonijoje buvo
įvestos pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus.
