Per sezoną stropūs vaistažolių rinkėjai užsidirba ir po tūkstantį, ir dar daugiau eurų. Bet jų sezonas – ilgas, tęsiasi kelis mėnesius.
Pinigų gali atnešti ir pienės, tik jos žydi gerokai trumpiau. Vis dėlto aplink Krakius Kėdainių rajone bei netoli Jurbarko esančiose Kidulių apylinkių pievose dar lanksto nugarą pienių skynėjai. Už kilogramą žiedų jiems mokama po 0,5–1 eurą.
Gamina midų ir vyną
Pienių midus ir pienių vynas. Tai – du Lietuvoje gaminami išskirtiniai produktai, kurie jau kaip suvenyrai keliauja į užsienio šalis.
Konkurencijos šioje naminių svaigiųjų gėrimų nišoje beveik nėra. Pagal šimtametes tradicijas tautinio paveldo ženklu paženklintą baltą pienių vyną Lietuvoje gamina tik Kidulių krašto vyndarys Juozas Vilkenis.
O Kėdainių rajono bitininkas Erikas Augustinavičius – vienintelis namudinio midaus virėjas, kuriam pavyko įveikti visas reikalavimų pakopas nuo midaus gamybos iki jo prekybos. Vieną midaus rūšių jis gamina su pienių žiedais.
Ir vienam, ir kitam gamintojui šiuo metu reikia talkininkų pagalbos, nes gerą savaitę saule švietę pienių laukai jau ima žilti. Skubėti skynėjus verčia ir besiniaukstantis dangus.
Mat pienių žiedus vynui ar midui gaminti reikia skinti sausus, jiems išsiskleidus visu gražumu. Todėl pernai pienėms žydint skynėjai turėjo galimybę vos keturias dienas išeiti į laukus – visą laiką jų darbą trikdė lietus.
„Vienas kelių tonų pienių žiedų tikrai nepriskinčiau. Reikia talkos. Turime ir savo kolektyvą – po pievas ropinėja visa šeima, aš taip pat.
Tačiau reikia apsidrausti: prisiskinti kaip įmanoma daugiau, jei tik saulė išdžiovina lietaus pėdsakus“, – sakė J.Vilkenis.
Laikosi senųjų tradicijų
Greta Jurbarko, Kiduliuose, gyvenantis J.Vilkenis jo giminės istorijoje – jau penktos kartos vyndarys. Tad ir receptas, pagal kurį jis gamina pienių vyną, yra ne vieno šimtmečio senumo.
Pagrindinės šio gėrimo dalys – pienių žiedai, vanduo, cukrus, ankstyvasis medus. Pasak J.Vilkenio, tonai vyno reikia maždaug pusės tonos pienių žiedų. Per sezoną natūralios fermentacijos būdu jis pagamina maždaug 5–7 tonas tokio gėrimo.
„Mėtas užplikius vandeniu būna skani arbata. Tas pat ir su pienėmis – jos užplikomos, tik vynui jų reikia labai daug.
Ant pusės tonos pienių žiedų tenka užpilti tiek vandens, kad prisipildytų pusantros tonos kubilas – žiedų tūris daug didesnis nei vandens.
Po to ši „arbata“ fermentuojama, išspaudžiama, vėl fermentuojama“, – pasakojo vyndarys.
J.Vilkenis gamina aštuonių rūšių vyną, bet pienių vynas – aiškus lyderis. „Patys jo neeksportuojame – kiekiai per maži. Bet vynas ir pernai, ir užpernai kirto sienas svečių iš Briuselio, atvykusių į įvairias parodas, rankinėse.
Daug pažįstamų, važiuojančių į Skandinavijos šalis arba Angliją, įsigyja pienių vyno ir veža jį lauktuvių draugams“, – pasakojo J.Vilkenis.
Atlygis – ne tik medus
Pienėms pražydus, žmonės ima bruzdėti ir Krakių seniūnijoje, Plinkaigalyje. Bitininko E.Augustinavičiaus kiemas tampa panašus į vaistažolių ar obuolių supirkimo punktą.
„Dažniausiai padeda vaikai. Žmonių, kuriems darbas ne prie širdies, ir į pienių laukus neprisišauksi. O skubėti reikia.
Jei lyja, skinti negalima, jeigu nėra saulės – taip pat, nes žiedai turi būti išsiskleidę“, – sakė E.Augustinavičius.
Pasak bitininko, vienas jis niekaip neišsiverstų. Paprastai Krakių seniūnijos laukuose kartu su bitėmis dūzgia pora dešimčių talkininkų.
Iš jų pienių žiedai superkami po 0,5–1 eurą už kilogramą. Kaina mažesnė, kai skinti lengviau, – kai būna pats pienių žydėjimo įkarštis.
Jei kas sutinka, už pienes bitininkas atsilygina medumi. Tačiau dažniausiai jas kibirais tempia moksleiviai, kuriems labiau praverčia pinigai.
Gaminant midų, kaip ir vyną, užplikyti pienių žiedai yra rauginami keletą dienų, o vėliau ekstraktas verdamas kaip įprastas midus.
