Kuriai savivaldybei verslas pernai buvo dosniausias?

2016 m. gegužės 12 d. 10:46
„Šis mokestis – tai finansinis Lietuvos savivaldybių pagrindas, – teigia „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – juk būtent 100 proc. GPM, kurį sumoka rajone registruotos įmonės, patenka į šio rajono savivaldybės biudžetą ir panaudojama vietos gyventojų gerovei. Išimtis yra tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, kuriems paliekamas ne visas sumokėtas GPM, o tik jo dalis.
Daugiau nuotraukų (1)
„Šis mokestis – tai finansinis Lietuvos savivaldybių pagrindas, – teigia „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – juk būtent 100 proc. GPM, kurį sumoka rajone registruotos įmonės, patenka į šio rajono savivaldybės biudžetą ir panaudojama vietos gyventojų gerovei. Išimtis yra tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, kuriems paliekamas ne visas sumokėtas GPM, o tik jo dalis.
Be to, gyventojų pajamų mokesčio suma akivaizdžiai parodo, kokius vidutinius atlyginimus vieno ar kito rajono įmonės moka savo darbuotojams.
Svarbu taip pat pastebėti, kad čia pateikiami skaičiai paremti tik verslo įmonių duomenimis, atmetant įstaigas ir organizacijas, mintančias iš biudžeto. Statistikos departamento skelbiami vidutiniai darbo užmokesčiai skaičiuojami įtraukiant ir ne verslo struktūras bei atmetant individualias įmones.“
Didžiausius gyventojų pajamų mokesčius pernai sumokėjo Lietuvos didžiųjų miestų verslo struktūros. Jei imsime visą sumokėtą GPM, vienam Vilniaus miesto gyventojui 2015 m. teko per 800 eurų. Kaune suma vienam gyventojui siekė jau tik 466,9 EUR, o Klaipėdoje – 402,7 EUR. Nedaug nuo uostamiesčio atsiliko Visaginas – 367,7 EUR. Penktoje vietoje su 290,8 EUR įsitaisė Šiaulių miestas.
Šešetuką užbaigia Panevėžys su 288,7 EUR. Mažiau nei po šimtą eurų pajamų mokesčio, tenkančio vienam gyventojui, sumokėjo šešiolikos savivaldybių verslo subjektai. O Kalvarijos, Lazdijų ir Šalčininkų savivaldybės iš vietinių verslininkų tegavo mažiau nei po 50 EUR GPM vienam gyventojui. Įdomu, kad visose šiose savivaldybėse neregistruota nė viena stambi verslo įmonė, kurioje dirba daugiau nei 250 darbuotojų.
Jei vertinsime verslo subjektų dydį, daugiausiai gyventojų pajamų mokesčio pernai metais sumokėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės – per 642 mln. eurų. Tiesa, vienai tokiai firmai teko vidutiniškai tik 7372 eurai GPM, kai tuo tarpu vienai stambiai įmonei – 763 tūkst. eurų. Tokių didelių verslo subjektų pernai Lietuvoje veikė 419. Tačiau stambiu verslu savo teritorijoje negalėjo pasigirti 19 savivaldybių iš Lietuvoje esančių šešiasdešimties.
Skaičiuojant vidutinį GPM, 2015 m. tekusį rajone veikiančiai įmonei, tarp labai mažų įmonių (mažiau nei 10 darbuotojų) pirmauja Vilnius (vidutiniškai 2134,4 EUR vienai smulkiai įmonei), Klaipėda (2024 EUR), Kauno miestas ir rajonas (1926,7 EUR ir 1795,6 EUR). Silpniausi smulkieji veikė Birštone (mažiau 600 EUR).
Tarp įmonių, įdarbinusių 10-49 darbuotojus, pirmauja Vilniaus miesto (22 884 EUR), taip pat Varėnos (22 646 EUR) bei Pasvalio (20 105 EUR) rajonų mažieji verslai. Prasčiausiai atrodo Lazdijų, Šalčininkų ir Pagėgių rajonų mažosios įmonės.
Pagal gyventojų pajamų mokestį vienai vidutinio dydžio (50-249 darbuotojų) įmonei pirmose pozicijose – Vilniaus rajono (130 127 EUR), Akmenės (129 999 EUR) ir Elektrėnų (128 550 EUR) rajonų verslo subjektai. Menkiausius mokesčius nuo verslo sumokamų atlyginimų gauna jau minėtų Kalvarijos, Šalčininkų taip pat Alytaus rajonų savivaldybės.
Iš viso pernai metais visos Lietuvos verslo įmonės į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas sumokėjo per 962,3 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio arba 10,08 proc. daugiau nei 2014 m.
savivaldybėsMokesčiaibiudžetas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.