Turkijai 2016-ieji – didelių išbandymų metai. Viešbučių išankstinių rezervacijų šiai vasarai sumažėjo net 50 procentų, palyginti su pernai.
Nuosmukio priežastys – teroristų išpuoliai ir Rusijos sprendimas uždrausti skraidinti rusus į šios šalies kurortus.
Parduoda nekilnojamąjį turtą
„Mažai turistų, rusų mažai. O jų čia būdavo daug“, – sakė Lietuvos kelionių rengėjų partnerės įmonės „Akay Travel Service“ darbuotojas Suleimanas Balji, dirbantis Kemero kurorte.
Anot jo, kitur, tarkime, Alanijoje, atsivėrė mažesnės spragos, mat čia visais laikais buvo daugiau turistų iš Vakarų šalių.
S.Balji akis bado ir skelbimai apie parduodamus kadaise rusų įsigytus butus ar namus. Pasak pervežimo paslaugas teikiančio vyro, nekilnojamojo turto kaina nukritusi apie 20 proc.
Kai kuriais atvejais – dar daugiau: antai būstas, kainavęs 230 tūkst. eurų, dabar siūlomas už 160 tūkst. eurų.
„Rusai prisipirko nekilnojamojo turto, o dabar jį pardavinėja“, – aiškino turkas.
Daugėja ukrainiečių
„Štai šalia didelis viešbutis užsidarė. Bankrotas“, – ranka į gretimą pastatą rodė jau dešimt metų Turkijoje gyvenanti ir dvejus metus „Kimeros“ viešbutyje dirbanti ukrainietė Katerina, kilusi iš karo siaubiamo Luhansko.
Tuo metu tarp lietuvių populiarus „Kimeros Park Holiday Village“ pastaraisiais metais atsinaujino. 453 kambarių turintis kompleksas vienu metu gali priimti per 1100 žmonių.
Šįmet turistų čia 50 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, o rusų beveik išvis neliko. Tačiau plūstelėjo pačių turkų ir ukrainiečių. Antai anksčiau Katerinos tėvynainiai užimdavo vos dvidešimt kambarių, o dabar – jau 60.
Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos duomenimis, ukrainiečių, kaip ir gruzinų, šįmet kovą padaugėjo apie 30 proc.
Turkai apskaičiavo, kad šįmet praras apie 4,5 mln. turistų iš Rusijos. Užtat tuo gali naudotis poilsiautojai iš kitų šalių, nes kuo mažiau turistų, tuo daugiau erdvės ir nuolaidų.
„Žmonių mažiau, tačiau plėtra nesustojo. Atvykęs į Antaliją po pusmečio išvydau daug pastatų ar aplinkkelių, kurių čia nebuvo anksčiau“, – pasakojo bendrovės „Novaturas“ paslaugų užsienyje vadovas Aivaras Mickevičius.
Jo nuomone, Turkija be rusų turistų ištvers, – kur kas sunkiau rusų paliktam Egiptui.
Po antplūdžio – atoslūgis
Katerina įsitikinusi, kad netrukus grįš ir rusai, net jei Rusija ir neatšauks sankcijų.
Ir dabar turistai iš Rusijos atskrenda ne užsakomaisiais lėktuvų reisais, o reguliariaisiais, ir kambarius užsisako per interneto rezervacijos sistemas.
„Apie saugumą kalba visi. Dabar nuėjęs į didelį prekybos centrą, turi ne tik pats pereiti pro patikrinimo vartelius, bet patikrina ir tavo rankinę.
Arba, tarkime, per Velykas visus įeinančius į cerkvę tikrino policininkai“, – apie keliamus vis didesnius saugumo reikalavimus pasakojo Katerina.
Lietuvių dalis Turkijos turizmo pyrage palyginti nedidelė. Pavyzdžiui, kovą čia viešėjo 2978 lietuviai. Palyginti su 2015-ųjų tuo pačiu mėnesiu, jų srautas sumažėjo 10,3 proc. O štai prieš metus Turkija kovą buvo sulaukusi 27,65 proc. turistų iš Lietuvos daugiau, palyginti su 2014-ųjų tuo pačiu mėnesiu.
Lietuvos kelionių rengėjai įsitikinę, kad įsibėgėjus šiemetiniam vasaros sezonui, kuris prasidėjo balandžio pabaigoje, statistiniai duomenys keisis.
Pajamos traukiasi
Turizmas sukuria apie 11 proc. Turkijos bendrojo vidaus produkto, šiame sektoriuje dirba apie milijoną žmonių.
Kultūros ir turizmo ministerijos duomenimis, užsienio turistų šių metų kovo mėnesį šalis sulaukė 12,8 proc. mažiau nei tą patį mėnesį 2015-aisiais, – atitinkamai 1,9 ir 1,65 mln. Toks kritimas buvo didžiausias per pastaruosius 10 metų.
Labiausiai traukėsi rusų dalis – nuo 58,3 tūkst. 2015-ųjų kovą iki 23,9 tūkst. šių metų kovą.
