E. Šato teigimu, KT dirba pagal savo kompetenciją – esant įtarimams, tiria kartelius tarp įmonių, aiškinasi, ar jos nepiktnaudžiauja padėtimi, vertina ar išduoti leidimus įmonėms susijungti, prižiūri mažmeninės prekybos rinką.
„Kalbant apie galimą padidėjusių kainų reguliavimą, mūsų kompetencija ribota. Jeigu įmonės nepažeidžia konkurencijos įstatymo, erdvės veikti KT nėra“, – teigia E. Šatas.
Paklaustas, ar yra daroma pakankamai tyrimų, kad būtų išsiaiškinta, ar nepažeidžiami įstatymai, KT pirmininko pavaduotojas sako, kad tokių atvejų būna. Jis pateikia pavyzdį, kad neseniai buvo užfiksuotas pažeidimas, kai vienas duonos gaminių tiekėjas buvo sudaręs konkurenciją ribojantį susitarimą su vienu Lietuvos prekybos tinklu. Pasak E. Šato, KT nuolat vykdo mažmeninės rinkos stebėseną, o maisto prekių kainos yra viena prioritetinių sričių.
„Aktyvi konkurencija tarp įmonių gali suteikti galimybę turėti mažesnes kainas. Mes, konkurencijos institucija, kai matome, kad viešojo administravimo subjektai taiko tam tikras priemones, kurios riboja konkurentų atėjimą į rinką ir taip silpnina konkurenciją, stengiamės pateikti savo nuomonę ir atkreipti dėmesį, kad dėl to gali nukentėti vartotojai“, – sako KT pirmininko pavaduotojas.
Finansų analitiko V. Katkaus teigimu, infliacija, kuri dabar naudojama vertinant kainų lygį Lietuvoje, nėra tinkamas rodiklis, nes jis apskaičiuojamas kaip kainų augimo vidurkis ir neparodo, kaip keitėsi konkrečių prekių ar paslaugų kainos. „Kai laikomasi šio vidurkio, susiklosto seno anekdoto situacija – yra vienas kotletas ir du valgytojai ir, jei vienas suvalgė kotletą, o kitas liko alkanas, tai vidutiniškai abu suvalgė po pusę kotleto“, – aiškina analitikas.
Jis pastebi, kad žmonėms itin aktualūs išaugę pragyvenimo kaštai, kurie turėtų būti skaičiuojami kitaip, nei tai daroma dabar. „Bandyti pritaikyti infliacijos rodiklį įvairioms socialinėms grupės, turinčioms skirtingas pajamas ir vartojimo krepšelius, yra absurdas. Atsiranda didžiulis nesusikalbėjimas, nes euro entuziastai yra bankininkai ir valdžios atstovai, kurie laikosi įsikibę šio vieno rodiklio“, – įsitikinęs V. Katkus.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse skaičiuojamas pragyvenimo kaštų indeksas, kuris nurodo, kaip gyventojas turi pakeisti savo įpročius, kad jis išlaikytų dabartinį pragyvenimo lygį. Jis tvirtina – vedus eurą mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms gyvenimas pablogėjo. „Yra netgi apklausos, kuriose klausiama – ar jūs galite taupyti, ar išleidžiate daugiau nei prieš euro įvedimą. 15 proc. respondentų sako, kad jiems gyvenimas pabrango. Tai yra daug – šeštadalis Lietuvos, 500 tūkst. gyventojų“, – nurodo V. Katkus. Jis įsitikinęs, kad šiuo atveju gyventojai yra teisūs, o statistikai neskaičiuoja atskirų gyventojų grupių, todėl atsiranda neatitikimas.
V. Katkaus nuomone, antkainiai, kuriuos prekybos tinklai taiko parduodamoms prekėms, yra būtent KT atsakomybė. „Ji mato, kokiomis kainomis prekybos tinklai perka ir perparduoda produktus. KT gali pateikti informaciją, kokios kainos vyravo 2014 m. ir 2016 m. Girdime, kad yra daug pieno ir mėsos [produktų], kurių nėra kam parduoti, bet parduotuvėse kainos parodo kitokį vaizdą. KT turi pateikti antkainių dinamiką prieš ir po euro įvedimo. Tada matytume, ar prekybos centrai, pasinaudodami euro įvedimu, pakėlė kainas“, – teigia V. Katkus analitikas.
Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjos Nadieždos Alejevos teigimu, 2016m. kovo mėnesį, lyginant su praėjusių metų kovu, užfiksuota 2,1 proc. infliacija. Per metus paslaugos pabrango 5,7 proc., tačiau prekės atpigo 0,3 proc. Ji teigia pastebinti, kad prekių kainų mažėjimo tempai sulėtėjo, lyginant su praėjusiais metais. Tačiau N. Alejeva pripažįsta, kad kai kurių prekių kainos išaugo gana stipriai, pavyzdžiui, šių metų kovą daržovės pabrango 9,7 proc., vaisiai – 5,1 proc. Kai kurių daržovių kainos išaugo dar labiau – svogūnai pabrango 1,7 karto, burokėliai – 1,5 karto.
Nepasitenkinimas dėl algų ir kainų išaugo socialiniuose tinkluose, kuriuose imta dalintis pirkėjo užfiksuota nemaža žiedinio kopūsto kaina. Pasipiktinimą aukštomis maisto produktų kainomis išreiškė ir žinomas pramogų pasaulio atstovas Marijus Mikutavičius, socialiniame tinkle išplatinęs pranešimą, kad valdžia tiesiog nekalba su Lietuvos žmonėmis. KT atsakyme teigiama, kad aukštas kainas lemia maža Lietuvos ekonomika. Kai kurie gyventojai ketina kelias dienas boikotuoti prekybos centrus.
