„Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus, kad gana didelė dalis pernykščio grūdų derliaus saugoma aruoduose, o ilgalaikis saugojimas didina užterštumo aruodiniais kenkėjais pavojų. VMVT pareigūnai nuolat tikrina, kaip ūkininkai užtikrina, kad grūdų sandėliuose neįsiveistų šie kenkėjai ir nesugadintų derliaus. Pernai tokių pirminės pašarų gamybos ūkių buvo patikrinta 1 434, per 2016 m. I ketvirtį – 136“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Ernestas Griška.
Nustačius aruodinių kenkėjų, užkrėstus grūdus nurodoma apdoroti kenkėjų naikinimo priemonėmis (mechaninėmis, terminėmis, cheminėmis ar biologinėmis). Mechaniniu būdu grūdai gali būti valomi įvairiais mechanizmais (aspiratoriais, separatoriais, vėtyklėmis, trijeriais). Vabzdžiai kenkėjai gali būti naikinami aukšta arba žema temperatūra. Kai kuriais atvejais kraunant grūdus galima perleisti juos per šaltą ar šiltą džiovyklą. Biologinis būdas – tai natūralių grūdų kenkėjų priešų (grybų, bakterijų, virusų) panaudojimas.
Priklausomai nuo užterštumo lygio, ūkininkui gali būti uždrausta saugomus grūdus parduoti maistui ar naudoti pašarams.
Grūdams apsaugoti reikia taikyti profilaktikos priemones, kurios padėtų užkirsti kelią aruodiniams kenkėjams patekti į sandėlius. Patalpų langai ir durys turi būti sandarūs, neturėtų būti nevalomų kampų kenkėjams veistis. Sandėlius, jų teritorijas, įrenginius ir transporto priemones nuolat reikia valyti. Pašalintos dulkės, sąšlavos ir atliekos turi būti deginamos arba užkasamos, nes jose gali būti likę kenkėjų. Transportavimo maišus reikia vėdinti ir džiovinti saulėje. Sandėlio teritorijoje nuolat turi būti pjaunama ir surenkama žolė, nes joje gali veistis erkės ir vabzdžiai. Rekomenduojama sandėlio teritoriją išasfaltuoti.