Per porą metų pieno supirkimo kainos nusirito kelis kartus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, gegužę už kilogramą ūkininkams perdirbėjai mokės po 17 centų. Patys žemdirbiai tikino dabar gaunantys vos po 8–15 centų.
Numatyta, kad šįmet bendra parama pieno ūkiams sieks 65,1 mln. eurų. Tačiau gali būti, kad prireiks ir daugiau.
Vasara – taikos metas
„Matome, kad perdirbėjai savo žodžio nesilaiko ir nori mažinti supirkimo kainas. Mes turime rasti bendrą sprendimą, kaip suvaldyti perdirbėjus ir prekybininkus“, – taip agentūrai BNS dar užvakar teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Vis dėlto vakar po kelias valandas trukusio susitikimo buvo nuspręsta bent laikinai užkasti karo kirvius.
„Siekdami išsaugoti šalies pieno sektorių ir bent trims mėnesiams sustabdyti pieno supirkimo kainų sumažinimą Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija ir pieno perdirbėjai sutarė, jog žaliavinio pieno supirkimo kaina išliks nepakitusi birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Jis liks tokia, kokia bus nustatyta birželį. Tikiuosi, kad perdirbėjai laikysis duoto žodžio, jei pieno rinkoje nenutiks kokios nenumatytos griūties“, – sakė A.Butkevičius.
Pagrasino net teismu
Tuo metu perdirbėjai skundėsi jau dabar dirbantys nuostolingai. Mat Lietuvoje jau galioja įstatymas, draudžiantis be atskiro leidimo mažinti pieno supirkimo kainas daugiau nei 3 procentais per mėnesį.
Leidimus išduoda vienintelė institucija – Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kurios vadovė Aldona Miliuvienė jau pasitraukė dėl skurstantiems sumanytų nupirkti „auksinių miltų“. Pačią agentūrą valdžia tikisi likviduoti nuo kitų metų.
„Mūsų įmonės nuo vasario prašo leidimų mažinti supirkimo kainas, nes per 4–5 mėnesius pasaulio biržose jos smuko daugiau nei 30 proc.
Agentūra paraiškas vertina penkias paras, paskui paprašo papildomų dokumentų. Galiausiai leidimo nesuteikia. Viskas tęsiasi mėnesius, o per tą laiką perdirbėjai priversti supirkinėti pieną senomis kainomis.
Svarstome galimybę prisiteisti patirtus nuostolius iš valstybės, jei niekas nepasikeis“, – aiškino didžiausias pieno perdirbimo bendroves vienijančios asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.
Apynasris prekybininkams?
Šiuo metu iš naujo siūloma galimybė įstatymu įvesti dar vieną apribojimą – kad prekybos įmonės iš lietuviško pieno pagamintiems produktams negalėtų taikyti didesnio nei 10 proc. antkainio.
Tokia idėja jau anksčiau buvo sutaršyta tiek Seimo Teisės departamento, tiek Konkurencijos tarybos, tačiau ją ir toliau mėgina atgaivinti Žemės ūkio ministerija.
„Santykių su Lenkijos ar Latvijos tiekėjais įstatymais sureguliuoti neįmanoma. Todėl gali būti, kad, užuot atpigusi, lietuviška produkcija lentynose taps brangiausia. Juk nustačius kainas naikinama konkurencija, todėl ilgainiui jos tik didės.
Gaila, kad kai kas nebeatsimena tų laikų, kai kainos buvo reguliuojamos, o parduotuvės – tuščios“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Mokesčių mokėtojams grėstų nemalonumai
Paulius Galubickas, advokatų kontoros „Vialex Baltic“ teisininkas:
„Jeigu įsigalios įstatymo pataisos, ribojančios prekybos antkainį Lietuvoje pagamintiems pieno produktams, tikėtina, kad ginčas pasieks Konstitucinį teismą.
Jei jis pripažintų ribojimą antikonstituciniu, iškiltų valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos pieno perdirbimo įmonėms ir jų akcininkams atlyginimo klausimas.
Tokiu atveju bendrovės greičiausiai kreipsis į teismus, siekdamos, kad valstybė kompensuotų perdirbimo įmonėms jų negautas pajamas. Tikėtina, kad antkainių ribojimo padarytus nuostolius galiausiai turės atlyginti mokesčių mokėtojai.“
