VMI duomenimis, vien geodezijos, kadastrinių matavimų, teritorijų planavimo, projektavimo paslaugų įmonėse vykdytų kontrolės veiksmų metu nustatyta 899,11 tūkst. eurų neapskaitytų pardavimo pajamų, o į biudžetą papildomai priskaičiuota 262,41 tūkst. eurų mokesčių. Remiantis patikrinimų metu suskaičiuotomis sumomis, tokie ir panašūs įmonių patikrinimai tęsis ir toliau.
Įmonių veiklą stebi nuolat
„VMI jau nuo 2014 metų vykdo projektą „Atsakinga statyba“. Šio projekto tikslas — užtikrinti, kad visi statybų procese dalyvaujantys juridiniai asmenys laiku apskaitytų gaunamas pajamas, teisingai apskaičiuotų, laiku deklaruotų ir sumokėtų priklausančius mokesčius. Per visą projekto vykdymo laikotarpį skaičiuojami apčiuopiami rezultatai: papildomai nustatyta 4.141,15 tūkst. eurų pardavimo pajamų, į biudžetą papildomai paskaičiuota 1.587,24 tūkst. eurų mokesčių“, – sako VMI Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.
Analizuojant įmonių veiklą, buvo atrinkta pusšimtis rizikingiausių bendrovių, kurių atžvilgiu buvo pradėti patikrinimai ir mokestiniai tyrimai. Pasak VMI atstovų, tokių patikrinimų metu išaiškėja ryškios pažeidimų tendencijos — neapskaitomos ir nedeklaruojamos visos gautos pajamos, vengiama mokėti PVM, apmokestinamasis pelnas mažinamas ne laiku nurašomomis sąnaudomis ir pan.
Mokesčių inspektoriams pro akis nepraslydo ir geodezijos, kadastrinių matavimų, teritorijų planavimo, projektavimo veiklą vykdančios įmonės, taip pat žemėtvarkos, statybos objektų pridavimo paslaugas teikiančios bendrovės. 2015 metų vasarą, iš numatytų patikrinti 66 minėtomis veiklomis užsiimančių įmonių, patikrinus, daugiau kaip pusė sulaukė kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta, jog neapskaitytų pajamų sumos viršija šimtus tūkstančių eurų. Siekdama užtikrinti, jog šiame sektoriuje mokesčiai būtų mokami sąžiningai VMI ir toliau atlieka geodezijos, kadastrinių matavimų, teritorijų planavimo, projektavimo įmonių stebėseną. Jos metu, nustačius rizikingas įmones, taiko atitinkamas kontrolės priemones – mokestinius tyrimus, patikrinimus ir kt.
Mokesčių vengia įvairiai
Atlikę patikrinimus VMI specialistai išskiria ryškiausias pažeidimų tendencijas. Šio sektoriaus įmonėms ypač būdinga slėpti pajamas neišrašant apskaitos dokumentų, t.y. sąskaitų už suteiktas paslaugas, arba išrašant dokumentus ženkliai sumažintomis kainomis, kurios dažnai būna keliskart mažesnės už bendrą tokių paslaugų kainų minimumą rinkoje, taip išvengiant mokesčių.
Kitas ypač ryškus mokesčių vengimo būdas atsispindi šio sektoriaus darbuotojų atlyginimuose. Inspektoriai pastebi, kad dažnai geodezininkų, matininkų oficialūs atlyginimai yra nerealiai maži, mažesni netgi nei minimalūs atlyginimai Lietuvoje. Peršasi išvada, kad aukštuosius mokslus baigę specialistai ir savo srities profesionalai įmonėms dirba kone už dyką. Tačiau vos tik tuo susidomėjo mokesčių inspektoriai — darbo užmokestis išaugo daugiau nei 80 proc. nuo oficialiai deklaruotos 300 eurų sumos iki 580 ir daugiau eurų. Tokie atlyginimų šoktelėjimai pastebėti ne vienoje įmonėje.
Situacija gerėja pamažu
Į statybų sektoriaus korupciją 2014 metais dėmesį buvo atkreipusi Specialiųjų tyrimų tarnyba. Gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų apklausų pagrindu sudarytame „Lietuvos korupcijos žemėlapyje 2014“, statybos sektorių kaip labai korumpuotą įvertino net 24 proc. apklaustųjų. Investuotojų pasitikėjimo indekso 2016 metų I-ojo ketvirčio tyrime buvo pastebėta nelabai Lietuvos verslo kultūrai palanki tendencija – vis augantis investuotojų susirūpinimas skaidrumo situacija Lietuvoje. Keturi penktadaliai (79%) respondentų mini verslo skaidrumą kaip sritį, būtinai reikalaujančią pokyčių. Vien lyginant su praėjusiu ketvirčiu, šis skaičius šoktelėjo 10 proc.
Skaidrią verslo praktiką skatinančios iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Andželika Rusteikienė tvirtina, kad Lietuvos verslo kultūra po truputį keičiasi skaidrumo link. Tai skatina kelios pagrindinės priežastys.
„Skaidrumą Lietuvos įmonių tarpe skatina tarptautinių įmonių įsikūrimas mūsų šalyje. Tarptautinėms įmonėms ypač svarbi yra bendrovės reputacija, konkurencinis pranašumas, savo aukštais verslo etikos standartais šios įmonės vadovaujasi santykiuose su darbuotojais, partneriais, bendruomene. Automatiškai tokia verslo praktika persiduoda ir vietos rinkos dalyviams, norintiems išlikti konkurencingais. Reputacija ypatingai svarbi ir įmonėms, siekiančioms pritraukti užsienio investuotojus.
Antra skaidrumą skatinanti priežastis yra Lietuvos bendrovių eksporto augimas į užsienio rinkas, dažnai į Vakarų Europą, Skandinaviją, kur verslo kurltūros skaidrumas laikomas savaime suprantama norma, tad plėsdamos veiklą, lietuviškos įmonės turi atitikti europietiškus veiklos standartus. Svarbu išskirti jaunimo vaidmenį skatinant skaidrią verslo praktiką Lietuvoje. Pastebime jaunosios kartos požiūrio pokytį. Šiandien jų vertybės yra daug brandesnės, etiška verslo aplinka ir skaidri įmonių veikla yra esminiai aspektai renkantis darbdavį ar verslo partnerius“, – sako A.Rusteikienė.
Bendrai kalbant apie situaciją verslo aplinkoje, pastebima, kad Lietuva jau nebėra pigios darbo jėgos šalis, šiandien tai pridėtinę vertę kurianti valstybė. Verslas noriai investuoja į inovacijas, didina savo konkurencingumą rinkoje, natūralu, kad ateina laikas ir persvarstyti savo skaidrumo, etikos standartus ir prisitaikyti prie globalizacijos diktuojamų verslo sąlygų. Ateina suvokimas, kad etika yra higiena, o ne tolimas tikslas. Remiantis pastarųjų dešimties metų dinamika, skaidrumo situacija Lietuvoje gerėja, apie tai dažniau ir daugiau kalbama, žmonės neretai susimąsto, kad atviras ir skaidrus verslas atneša naudą įmonėms. Taip kuriama lyderystė, rodomas sektinas pavyzdys kitiems rinkos dalyviams.
Darbuotojai diktuoja sąlygas
Pasak skaidrumą skatinančios iniciatyvos „Baltoji banga“ narės UAB „Geometra“, nesąžininga įmonių veikla iškraipo rinką, todėl skaidrumą palaikančioms įmonėms tampa sunku pasiūlyti konkurencingą paslaugų kainą dėl kitur slepiamų mokesčių. „Per kelis metus VMI patikrino daugiau nei pusšimtį neskaidrių įmonių. Neabejoju, kad numatomi tolimesni tikrinimai duos dar geresnių rezultatų. Sėkminga VMI kontrolė turėtų paskatinti įmones veiklą tęsti sąžiningai ir atsakingai“, – įsitikinęs UAB „Geometra“ direktorius Egidijus Stašelis.
„Baltosios bangos“ vadovė pažymi, prie iniciatyvos prisijungusių įmonių nuomone, šiandien jaučiamas kvalifikuotų, patyrusių darbuotojų trūkumas, tad įmonių skaidrumas ir viešai deklaruojamas teigiamas požiūris į geresnę verslo praktiką gali tapti pranašumu pritraukiant naujus darbuotojus. O ir darbuotojų požiūris yra stipriai pakitęs. Žmonės šiandien nori kurti pridėtinę vertę, siekti geresnių rezultatų, jiems svarbu dirbti ir užsidirbti. Pastebima, kad tolerancija sukčiavimui, mokesčių slėpimui nyksta, nes kvalifikuoti darbuotojai skaidrumo buvimą laiko savaime suprantamu dalyku. Tai diktuoja sąlygas įmonėms, siekiančioms prisivilioti jaunus talentus, kurių šiandiena labai trūksta. Anot A.Rusteikienės, darbuotojai šiandien jau nebijo keisti darboviečių nesutapus vertybėms ar išaiškėjus, kad bendrovės dar netraktuoja skairdumo kaip būtinos sėkmingo verslo sąlygos. Tokios įmonės savaime pralaimi konkurencinę kovą.
Emigracija taip pat šiuo atveju turi savo privalumų, nes išsivysčiusiose šalyse padirbę ir atgal į Lietuvą grįžę darbuotojai atsineša pakitusį suvokimą, vadovaujasi tų šalių skaidrumo ir etikos standartais, to paties tikisi ir iš būsimų darbdavių. Tai duoda nemenką impulsą pokyčiams įmonėse.
Skaidrumas – nauda
Skaidri ir etiška verslo praktika teikia naudą kiekvienai tokį kelią pasirinkusiai įmonei. Pirmiausia tai yra indėlis į verslo, darbuotojų, bendruomenės, valstybės gerovę. Gera įmonės reputacija didina investuotojų ir visuomenės pasitikėjimą. Lietuvos įmonės jau nebekonkuruoja viduje, konkurencija vyksta pasauliniu lygiu, kur gera reputacija ypač vertinama. Norint užsitikrinti sėkmingą verslo plėtrą kitose rinkose, skaidrumas ir etiška verslo praktika tampa neišvengiama.
Ilgalaikių verslo tikslų turinčios įmonės supranta, kad skaidrumas atneša aiškumą, padeda optimizuoti procesus ir efektyviai vystyti verslą. Čia ypatingai didelį vaidmenį turi naujosios kartos vadovų – lyderių įsitraukimas, kurie keičia vertybių skalę, įtvirtindami skaidrumą kaip sėkmingos veiklos sąlygą. Kaip sako A. Rusteikienė, prie „Baltosios bangos“ prisijungusių įmonių vadovai yra pažangūs, rodantys pavyzdį kitiems rinkos dalyviams, nebijantys atvirai kalbėti apie korupciją, sukčiavimą ir kitus neigiamus veiksnius, stabdančius verslo ir šalies progresą. Verslo kultūra keičiasi, įmonės neišvengiamai turi pergalvoti savo veiklos standartus ir skaidrumą išskirti prioritetu. Skaidrumas kuria pasitikėjimą ir padeda uždirbti daugiau pelno.
