Tokie klausimai kilo Klaipėdos miesto tarybos nariui Simonui Gentvilui. Jis nusiuntė laiškus Neringos politikams ir Klaipėdos apskrities vyriausybės atstovui tikėdamasis išsiaiškinti, kuo remiantis apskaičiuojama įvažiavimo rinkliava, ar surinkti milijonai neprisideda prie kurorto savivaldybės darbuotojų atlyginimų didinimo ir neringiškių gyvenimo gerėjimo.
Tokių minčių S.Gentvilui sukėlė Neringos politikų sprendimas vasaros sezono metu dvigubai padidinti vietinę rinkliavą (ekologinį mokestį) už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją.
Nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d. lengvųjų automobilių vairuotojai turės mokėti 20 eurų. Pernai mokėjo dvigubai mažiau – 10 eurų.
Lyginant su ekologinės rinkliavos dydžiu, galiojusiu iki 2012 rugsėjo 1d. , šiemet už lengvąjį automobilį teks mokėti 7 kartus daugiau (buvo 10 litų, dabar 20 eurų (69 litai).
S.Gentvilo teigimu, Neringos savivaldybė iki šiandien nėra patvirtinusi Ekologinės rinkliavos lėšų panaudojimo tvarkos aprašo, todėl surinkti pinigai gali būti panaudoti visiškai su ekologija nesusijusioms išlaidoms, kad ir didinti savivaldybės darbuotojų atlyginimus.
„Šiemet planuojama surinkti 1mln. 300 tūkst. eurų rinkliavos. Jokios garantijos, kad tie pinigai nukeliauja ekologijos reikmėms. Neringoje – didžiausias biurokratinis aparatas. Štai vienas pavyzdys – Neringoje vienam savivaldybės administracijos darbuotojui tenka keturiasdešimt keli neringiškiai. Klaipėdos ,Vilniaus administracijos darbuotojams – po penkis šimtus žmonių. O atlyginimai Neringoje kartais didesni negu Klaipėdoje, – aiškina S.Gentvilas.
– Nereiktų pamiršti, kad Neringos savivaldybė apmoka pusę šilumos ir vandens sąskaitų. Todėl gali pasirodyti, kad atvažiuojantys į Neringą moka ne už ekologiją, o už tai, kad neringiškiai gyventų geriau. Tai – nesąžininga“.
Su tokiomis mintimis visiškai nesutinka Neringos meras Darius Jasaitis.
„Kad ekologijos mokestis – papildomi pinigai savivaldybei, tai – visiška melagystė. Mes galėtume visai nerinkti šito mokesčio ir tuos pinigus gautume iš valstybės biudžeto. Tos sumos, kurią surenkame, mes iš valstybės biudžeto nebegauname. Įvažiavimo rinkliava skirta tik automobilių kontrolei Neringoje. Vasarą mes jau dūstame nuo mašinų, jų nėra kur statyti. Pernai buvo surinkta apie 1 mln. 400 tūkst. eurų Pingiai skirti kurorto tvarkymui, pliažų priežiūrai, skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos išlaikymui, o tai kainuoja 200 tūkst. eurų daugiau negu surenkama. Spekuliuoti, piktnaudžiauti kalbomis, kad mes bandome pralobti iš ekologijos mokesčio – visiška netiesa“, – sakė D.Jasaitis.
Jis priminė, kad prieš devyniolika metų įvažiavimo rinkliava lengvajam automobiliui buvo 50 litų, ir dar po 3 litus mokėjo kiekvienas keleivis. Kai pasipylė tranzitinis srautas į Kaliningradą, automobilis buvo apmokestintas 200 litų, kad vairuotojai suktų į Sovetsko [usę. Visa tai buvo daroma tik dėl Kuršių nerijos apsaugojimo.
D.Jasaičio teigimu, Klaipėdos savivaldybė „aplipusi“ įvairiomis biudžetinėmis, viešosiomis įstaigomis, kurios atlieka įvairiausias funkcijas.
„Į mūsų administracijos darbuotojų skaičių įtraukti valytojai, mes nesamdome tokių įmonių, nes jų čia paprasčiausiai nėra, įtraukti visi gaisrininkai, kitos tarnybos. Kai nėra įmonės, nereikia direktorių, nereikia patalpų. Tegu jie suskaičiuoja visas savivaldybės biudžetines, viešąsias įstaigas, visus jose dirbančius žmones, ir tada bado pirštu į kaimynus“, – aiškino D.Jasaitis.
