Ambicingi Kremliaus planai strigo – kosminis laivas nepakilo

Trečiadienį Rusija turėjo paleisti pirmąjį kosminį laivą iš nuosavo kosmodromo „Vostočnyj“, pastatyto atokiame šalies užkampyje – Tolimuosiuose Rytuose esančioje Amūro srityje.

Tačiau buvo nuspręsta viena diena atidėti pirmąjį raketos startą, pranešė kosmoso agentūra „Roskosmos“.

Raketa „Sojuz 2.1a“, nešantis tris palydovus, turėjo pakilti 11 val. 1 min. vietos (5 val. 1 min. Lietuvos laiku), bet startas buvo atidėtas likus pustrečios minutės iki variklių įjungimo, Rusijos naujienų agentūros citavo „Roskosmos“ direktorių Igorį Komarovą.

„Automatinė valdymo sistema inicijavo automatinį sustabdymą“, – sakė jis. Agentūros direktoriaus pavaduotojas Andrejus Ivanovas taip pat atmetė žmogaus klaidos galimybę.

Raketą bus vėl mėginama paleisti ketvirtadienį tuo pačiu laiku, pridūrė agentūra.

Naujasis kosmodromas, pastatytas Amūro regione Rusijos rytiniame pakraštyje, buvo giriamas prezidento Vladimiro Putino kaip didžiausias šiuo metu vykdomas statybų projektas, kurio biudžetas – 300–400 mlrd. rublių (4–5,3 mlrd. eurų).

Iškilmėse laukta ir paties prezidento Vladimiro Putino.

Prezidentas buvo nuvykęs į Rytų kosmodromą stebėti jo pirmojo raketos starto, sakė Kremliaus atstovas spaudai.

Apie 10 tūkst. darbininkų nuo 2012 metų tame didžiuliame retai apgyventame regione nutiesė 115 km kelių, taip pat 125 km geležinkelių ir pastatę miestelį, kuriame galės gyvento apie 25 tūkst. žmonių.

Kremlius siekia sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir šiuo metu moka Astanai po 115 mln. JAV dolerių per metus.

Tačiau premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas, atsakingas už kosmoso ir gynybos sektorius, sakė, kad Rusija dar bent iki 2023 metų naudos Baikonūro kosmodromą pilotuojamiems skrydžiams, o planuojamas raketos „Sojuz 2.1a“ startas tikriausiai bus vienintelis paleidimas iš Rytų kosmodromo šiais metais. Juk prieš devynerius metus būtent V.Putinas pasirašė įsaką pastatyti pirmąjį Rusijoje civilinį kosmodromą (karinių šalis jau turi) ir visą laiką asmeniškai prižiūrėjo, kaip įgyvendinamas šis be proto brangus projektas.

Pagal Kremliaus planus tai turėjo būti svarbiausias strateginis objektas. Kalbėta, kad iš kosmodromo „Vostočnyj“ kosminiai laivai kils ne tik iki Tarptautinės kosmoso stoties, bet ir bus skraidoma į Mėnulį ar Marsą.

Ką jau kalbėti apie Tolimuosius Rytus, kuriems valdžia žadėjo tikrą proveržį – sukurti tūkstančius darbo vietų, privilioti aibes mokslininkų ir inžinierių.

Žinoma, kosmodromo statyba turėjo ir politinę potekstę. Mat Rusija neslėpė noro atsikratyti priklausomybės nuo Kazachstano: būtent iš šiai valstybei priklausančio Baikonuro iki šiol kyla rusiškos raketos. O kazachams tenka nemenkai atseikėti už kosmodromo nuomą.

Tad viskas turėjo būti gražu, tačiau reikalai klostėsi taip, kaip kažkada kalbėjo dabar jau velionis Rusijos premjeras Viktoras Černomyrdinas: „Norėjome kaip geriau, bet pavyko kaip visada.“

Kas nutiko? Pirmiausia, keista geografinė kosmodromo padėtis. Jis yra šiauriau nei Baikonuras, tad dėl Žemės sukimosi kylančios tokio pat galingumo raketos gali skraidinti mažesnio svorio krovinius.

Antra, „Vostočnyj“ yra tiesiog tragiškai toli nuo gamyklų, kuriose statomi kosminiai laivai ar montuojama jų įranga.

Užtat kosmodromo savikaina jau planuose buvo tikrai astronominė. 2007 metais buvo numatyta skirti 250 mlrd. rublių (tuomet – 7,35 mlrd. eurų), tačiau jau tada visiems buvo aišku, kad kaina išaugs mažiausiai 2–3 kartus.

Už tokią sumą galima 80 metų nuomoti Baikonurą ir Kazachstano kosmodromą, neskaitant to, kad Rusija jau buvo pervedusi kazachams nuomą už artimiausius 40 metų.

Vis dėlto tikroji sumaištis kilo jau prasidėjus statyboms, mat vagysčių mastas buvo tikrai astronominis.

Kaip paskelbė žurnalas „Dengi“, Generalinė prokuratūra jau pradėjo daugiau nei dvi dešimtis baudžiamųjų bylų dėl aferų statant „Vostočnyj“, tačiau vyksta dar apie dešimt ikiteisminių tyrimų.

Pateikti ir konkretūs pavyzdžiai. Antai buvęs Federalinio kainų formavimo centro vadovas nusprendė, kad darbus reikia įkainoti gerokai daugiau, nei jie iš tiesų atsieina. Taip „pranyko“ 400 mln. rublių (dabartiniu kursu – 5,34 mln. eurų).

Smulkmena, palyginti su kompanijos „Dalspecstroj“ buvusiu vadovu, kuris įkliuvo nugvelbęs 5,2 mlrd. rublių (70 mln. eurų). O jį pakeitęs Dmitrijus Savinas išsyk įdarbino savo žmoną ir paskyrė jai 880 tūkst. rublių (11,75 tūkst. eurų) mėnesio algą.

Žinantys Rusiją suvokia, kad ir tai – tik ledkalnio viršūnė, nes sunku nuspėti, kiek pinigų išplovė neįkliuvę veikėjai.

Užtat kosmodromą statantiems darbininkams atlyginimai vėluodavo net po kelis mėnesius.

Pačios statybos vyko vangiai. Jas prižiūrinti valstybės agentūra „Roskosmos“ norėjo žūtbūt viską padaryti numatytu laiku.

Todėl pirmojoje kosmodromo eilėje statomų objektų skaičius buvo sumažintas nuo planuotų 20 iki 11. Tiesiog nuspręsta, kad užteks ir tiek.

Tačiau netgi ir tai nepadėjo – statybininkai tragiškai vėlavo.

Todėl projektą prižiūrintis vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas turėjo įkalbėti patį V.Putiną, kad jis sutiktų kosmodromo atidarymą atidėti keliems mėnesiams.

Vis dėlto dabar viskas baigta. Bent jau tam, kad iš „Vostočnyj“ pakiltų pirmoji raketa.

Tačiau yra dar viena bėda – naujų raketų, galinčių iškelti už Žemės ribų pilotuojamą kosminį laivą, Rusija iki šiol neturi.

„Ką, toliau skraidysime su Sergejaus Koroliovo sukurtomis „Sojuz“?“ – žiniasklaida citavo vienos variklius gaminančios įmonės vadovo žodžius.

„Tačiau didžiausia bėda ne tai, kad nėra iš kur skristi, o tai, kad nėra kuo“, – pripažino ir Rusijos kosmonautikos akademijos narys Jurijus Karašas.

Kol kas nematyti ir mokslinio kosmoso tyrimų centro pastatų, kurie turėjo iškilti šalia naujojo kosmodromo.

Nepradėti kloti ir raketų priežiūros centro pamatai, todėl kone kiekvieną kosminiams laivams reikalingą varžtą teks gabenti į Amūro sritį iš europinės Rusijos dalies, kurioje įsikūrusios gamyklos.

O pinigų pabaigti projektui taip, kaip buvo planuota, šalies biudžete irgi nėra. Tačiau „Roskosmos“ žada jau nuo 2018 metų pamažu perkėlinėti skrydžius iš Baikonuro į „Vostočnyj“.

Vargu ar Rusija pasitrauks iš Kazachstano stepių. Anot vieno žurnalo „Dengi“ šaltinio, visi suvokia, kad jos neliks tuščios. Jei pabėgs rusai, ateis kiti.