„Raudonos juostos mažinimo aktas“ (C-21) Kanadoje veikia jau kurį laiką. Jis deklaruoja, kad priimant įstatymus turi būti nustatoma jų įvedimo kaina, tuo tarpu kitos – tokio pat dydžio arba didesnės vertės prievolės turi būti nuimamos nuo gyventojų pečių. Dabar šis aktas tapo įstatymu, o jo laikymasis – privalomu.
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad įvairūs įstatymai Kanados gyventojams yra tarsi vienas didelis paslėptas mokestis.
Paskutiniais duomenimis, naujų įstatymų laikymasis kasmet kainuoja 37 milijardus dolerių. Smulkaus verslo atstovai teigia, kad 30 proc. šių išlaidų – 11 milijardų dolerių – gali būti pašalintos be nuostolių žmonių sveikatai, saugumui ar aplinkai.
Raudona juosta Kanadoje vadinami nereikalingi ar neveikiantys įstatymai. „Tai yra tylus darbo vietų žudikas“, – teigė Kanados ministras pirmininkas Tonis Clementas, kuris ir pasiūlė įteisinti šiuos pakeitimus.
Ir tai tiesa – Kanados verslininkų apklausa rodo, kad kas ketvirtas verslininkas savo vaikams nesiūlytų užsiimti verslu, dėl didelio valtybės biurokratizmo ir jo kainos verslui.
Ir tai tik pradžia. Nereikalingų įstatymų laikymasis, leidimų gavimas bei draudimai atima daug brangaus laiko, kuris galėtų būti skiriamas darbuotojų mokymui, naujų įgūdžių tobulinimui ar tiesiog laikui su šeima. Laikas, kurį veltui praleidžia verslininkai, atsiliepia aukštesnėmis kainomis ir mažesniu pasirinkimu.
Nereikalingi įstatymai taip pat trukdo piliečių ir vyriausybės santykiams. Žmonės pyksta, kai jiems tenka išmokti sunkią biurokratinę kalbą, atsakymo laukti kvailai ilgą laiką ar dėl kokių nors menkų ir visiškai nereikalingų draudimų negalėti užsiimti savo veikla.
Smulkaus verslo atstovai teigia, kad jaučiasi taip, lyg valstybė laikytų juos savo priešais.
2012-2013 m., kai C-21 iniciatyva buvo pristatyta, smulkiam verslui ji sutaupė 98 tūkstančius valandų ir 20 milijonų dolerių.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
