„Kauno tiltai“ drauge su partneriais – Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), Kauno technikos kolegija (KTK) ir Baltijos pažangių technologijų institutu (BPTI) – sieks studentams bei moksleiviams padėti įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Projekto partneriai tikisi, kad „Akademija@Kauno tiltai“ atvers naujas galimybes kelių infrastruktūros modernizavimui Lietuvoje bei kels inžinieriaus specialybės įvaizdį šalyje.
„Projekto vizija gimė matant, kad pažanga ir inovacijos kuriasi ten, kur verslas ir mokslas sujungia idėjinį ir žmogiškąjį potencialą. Kaip rinkos lyderiai susiduriame su poreikiu pritraukti geriausius talentus, sukurti motyvuojančias darbo sąlygas, užtikrinti nuolatinį darbuotojų tobulėjimą. „Akademija@Kauno Tiltai“ sieks įrodyti, kad inžineriniai mokslai – įdomus, kūrybiškas ir puikią karjerą žadantis pasirinkimas Lietuvos jaunimui“, – teigė bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Pasak įmonės vadovo, mokslininkai ir studentai ne visada turi tinkamas sąlygas idėjoms įgyvendinti bei teorinėms žinioms patikrinti, o „Akademija@Kauno tiltai“ leis įgyti vertingų praktinių žinių. Be to, akademija veiks kaip apsikeitimo idėjomis platforma, tad tobulinti žinias galės ir bendrovės darbuotojai.
„Verslas ir aukštasis mokslas – negali veikti izoliuoti vienas nuo kito. Tarp jų turi vykti idėjų, žinių, specialistų mainai. Tai neabejotinai naudinga abiem pusėms, nes verslui reikalingi išsilavinę, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kuriuos gali pasiūlyti universitetas, o universitetui reikalingos naujausios darbo rinkos ir verslo aplinkos žinios, kurias integravus į studijų procesą gali būti užtikrinamas profesionalių ir šiuolaikiškų specialistų paruošimas“, – „Akademija@Kauno tiltai“ atidarymo metu kalbėjo VGTU rektorius profesorius dr. Alfonsas Daniūnas.
Pasak rektoriaus, pastaruoju metu vėl jaučiamas augantis susidomėjimas technologiniais mokslais ir prie to prisidėjo aktyvesnis universitetų ir verslo įmonių bendradarbiavimas.
„Per ateinantį dešimtmetį pasaulyje pritrūks inžinierių, nes šiuo metu tiksliųjų mokslų populiarumas dar nėra toks didelis, kokio tikisi darbdaviai: jaunimas šiandien dažnai renkasi tas profesijas, kurių studijos yra lengvesnės, o ne tas, kurios perspektyvesnės ir kurių absolventų jau šiandien laukia darbdaviai“, – kalbėjo Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.
Jis prognozavo, kad tikrasis inžinierių trūkumas visoje Lietuvoje pasijaus jau po keleto metų, kai naujais specialistais rinka nepasipildys tiek, kiek jų reikia darbo vietose. Supratimas, kad būtent žmogiškojo kapitalo kokybė lemia viso inžinerijos, o šiuo atveju – kelių infrastruktūros sektoriaus sėkmę, skatina rodyti iniciatyvą ir kartu su verslu eiti į priekį.
N.Varnas džiaugėsi, kad „Kauno tiltai“ strategiškai žvelgia toli į priekį ir siekia, kad ir plačioji visuomenė suprastų platų inžinerinių specialybių spektrą, jų poreikį, deramai vertintų sektoriaus darbuotojus ir jų indėlį į Lietuvos modernizaciją bei pažangą apskritai.
Tarp numatomų „Akademija@Kauno Tiltai“ veiklų – stipendijų mokslo tiriamiesiems darbams skyrimas, galimybė studentams atlikti praktiką bendrovėje „Kauno tiltai“ ir gauti vertingos informacijos iš jos ekspertų. Taip pat – partnerių konsultavimas dėl studijų programų tobulinimo, savanoriškas dalyvavimas įvairiuose mokslo populiarinimo projektuose, inžinerinių specialybių pristatymas mokyklose.
