Šiais metais į pensiją išeina vyrai, sulaukę 63 metų ir 4 mėnesių, bei moterys, kurioms sukako 61 metai ir 8 mėnesiai. Pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą, likus mažiau kaip 5 metams iki pensijos, žmogų atleisti galima tik ypatingais atvejais.
Tačiau šie skaičiai turėtų rūpėti tik darbą turintiems, o ne jo ieškantiems. Jeigu jums per 50 metų – pasiūlymo dirbti galite ir nebesulaukti.
Vyresni nesikreipia
„Aktyviai darbo ieško žmonės iki 50-ies metų. Ikipensinio ir pensinio amžiaus žmonių (nuo 58 metų) šiais metais mūsų duomenų bazėje užregistruota 1 proc.“, – teigė personalo nuomos įmonės „Headex Group“ vykdomoji direktorė Viktorija Šukšterytė.
Įdarbinimo agentūros „Darbitera“ vadovė Relonda Jonaitienė taip pat sakė, kad darbo ieškantys vyresni žmonės – retenybė: „Dažniausiai vyresni nesikreipia, nes žino, kad jų galimybės susirasti darbą labai nedidelės.“
Beveik ketvirtadalis bedarbių – vyresni
Darbo biržoje padėtis kitokia. Balandžio pradžioje čia buvo registruoti beveik 36 tūkst. asmenų, vyresnių nei 55 metai, jie sudarė 22,4 proc. visų registruotų bedarbių.
Darbo biržos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, vien per šių metų pirmąjį ketvirtį į biržą kreipėsi 8,7 tūkst. vyresnių nei 55 metų žmonių, iš jų įdarbinta – 3,2 tūkst. Didžioji dalis – 1,2 tūkst. – dirba darbus, kuriems nereikia kvalifikacijos. Iš likusių nemaža dalis įsidarbino vairuotojais, pardavėjais, virėjais, statybininkais.
Darbdaviams „senukų“ nereikia
„Žmogaus amžius – tiek labai jaunų, tiek vyresnių – statistiškai mažina įsidarbinimo galimybes. Dažniausiai į darbą yra priimami 28-35 amžiaus kandidatai“, – teigė įdarbinimo agentūros „Simplika“ Kauno padalinio vadovė Jurgita Vedegienė.
„Aišku, niekas nesako, kad nepriims vyresnių žmonių, ir nenustato, kokio amžiaus darbuotojų norėtų, tačiau bendraudami su darbdaviais pastebime, kad vyresni žmonės vertinami prasčiau“, – kalbėjo R.Jonaitienė.
„Darbiteros“ vadovės teigimu, 40-45 metų amžiaus žmones darbdaviai dar priima noriai, tačiau vyresniems – sunku.
Per „Headex Group“ įmonę šiuo metu dirba 1 proc. ikipensinio amžiaus žmonių. „Dauguma jų dirba gamyboje, darbuose, kur labiau reikalingas kruopštumas, atidumas, nėra sudėtingų operacijų ar didelio darbo tempo. Dažniausiai tai broko tikrinimas, pakavimo darbai“, – teigė V.Šukšterytė.
J.Vedegienė sakė, kad dažniausiai darbdaviai mano, jog vyresnis darbuotojas bus darbštus, lojalus darbuotojas, turės daugiau reikalingų įgūdžių darbui atlikti, nes turi sukaupęs darbo patirties bagažą.
„Tačiau taip pat darbo rinkoje vyrauja nuomonė, kad vyresni darbuotojai sunkiau įgyja naujus įgūdžius, manoma, kad išankstinės nuostatos ir nelankstumas gali sutrukdyti prisitaikyti greitai besikeičiančioje aplinkoje“, – kalbėjo „Simplika“ Kauno padalinio vadovė.
Trukdo ne amžius
„Gerų darbuotojų trūksta, todėl posakis „darbuotojas yra per senas“ yra labiau mitas ir neradusiųjų darbo pasiteisinimas“, – mano įdarbinimo agentūros „Advantus“ vadovas Arūnas Mieželis.
Jo teigimu, dažniausiai vyresni žmonės darbo neranda ne dėl amžiaus, bet dėl kvalifikacijos stokos ir asmeninių savybių.
Vyresniems žmonėms įsidarbinti neretai trukdo darbo kompiuteriu bei užsienio kalbos įgūdžių stoka. „Tačiau svarbiausias veiksnys, manau, yra tikėjimas ir gebėjimas nenuleisti rankų. Tuo ir laimi jaunas kandidatas – jis, negavęs vieno darbo, eina į kitus pokalbius, o vyresniam darbuotojui galbūt tik tris kartus išgirdus: „Šį kartą pasirinkome kitą kandidatą“, kyla visuomeninės nuomonės primestas jausmas „ir amžius nebe tas…“, – kalbėjo A.Mieželis.
Panašios nuomonės ir Darbo biržos atstovė M.Jankauskienė: „Dalis darbdavių teikia pirmenybę darbo patirčiai, kiti privalumu laiko imlumą naujovėms, informacinių technologijų išmanymą ir panašiai, tačiau pirmiausia vertinamas kvalifikacijos ir kompetencijų bei konkrečios darbo vietos atitikimas, taip pat motyvacija.“
A.Mieželio teigimu, vyresnių žmonių galimybes įsidarbinti gerina jų sukaupta patirtis ir profesinės žinios, šiandieninių technologijų išmanymas, pozityvumas ir tinkami bendravimo įgūdžiai bei tikėjimas savimi.
Įdarbinimas remiamas
„Užimtumo rėmimo įstatymas nustato, kad asmenys, vyresni kaip 50 metų, darbo rinkoje yra remiami, jų įdarbinimui gali būti taikomas subsidijavimas ar kitokios priemonės, skatinančios ir remiančios šių žmonių įsitvirtinimą“, – teigė M.Jankauskienė.
Asmenys, vyresni nei 55 metų amžiaus, gali dalyvauti projekte „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, kurio metu asmenys mokomi, o jų įdarbinimas – subsidijuojamas.
„Projekte dalyvaus 14 tūkst. vyresnio amžiaus bedarbių, kuriems bus suteikta galimybė likti aktyviais darbo rinkos dalyviais: 6200 dalyvių bus suteikta galimybė įgyti naują kvalifikaciją ar patobulinti jau turimas kompetencijas, 7350 bus sudarytos sąlygos grįžti į darbo rinką, darbdaviams mokant subsidiją darbo užmokesčiui, ir 450 projekto dalyvių, susiradusiems darbą toliau nuo gyvenamosios vietos, bus kompensuojamos kelionės ar apgyvendinimo išlaidos“, – pasakojo M.Jankauskienė.
Anksčiau Europos Sąjunga subsidijavo ir vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių įdarbinimą. Įdarbinimo agentūrų atstovų teigimu, tai tikrai skatino darbdavius į vyresnius žmones žvelgti pozityviau.
„Kai darbdaviai gaudavo subsidijas už vyresnių nei 50 metų darbuotojų įdarbinimą, tikrai noriau tokius priimdavo. Dabar, kai amžiaus kriterijus pratęstas iki 55-erių metų, vėl pastebime, kad vyresni žmonės darbdaviams tampa, galima sakyti, nereikalingi“, – kalbėjo „Darbitera“ vadovė R.Jonaitienė.
