„Pirmiausia mėginama mums teigti, kad tai yra komercinis
projektas tarp atskirų įmonių. Iš tiesų suprantame, kad tokio
masto energetiniai projektai yra geopolitiniai projektai, todėl ir
kreipiame dėmesį. Net 8 šalys pasirašė laišką ir Europos
Komisijai, kuri laikosi neutraliai ir Vokietijos vyriausybei
primename, kad turime galvoti apie visą Europos Sąjungą.
Energetinės sąjungos kūrimas yra visų atsakomybė“, – po
susitikimo su prezidentu Joachimu Gaucku
žurnalistams Berlyne sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, ES šalių energetinis saugumo išlaikymas turi būti
prioritetas, mąstant apie bet kokių energetinių projektų vystymą.
„Leisti skaldyti ir valdyti Rusijai, kaip ji tai darė anksčiau,
tikrai to neturėtume, o pačiai Vokietijai vėl mėginti griūti į
visišką priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių liūną,
tikrai ko gero neverta. Šioje situacijoje geopolitiniuose projektuose
vien interesas, vien nauda negali būti vertybė ir negali būti
pagrindas. Tai yra pirmiausia visų Europos Sąjungos šalių
saugumas, tiekimo saugumas“, – kalbėjo šalies vadovė.
Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord
Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1
dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos
bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“,
Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“)
pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų
Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord
Stream“ plėtros projektą.
Tikimasi iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord
Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart
iki 110 mlrd. kubų.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su
numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo
baigtimi.
altijos šalims reiškiant
susirūpinimą dėl planuojamo dujotiekio plėtros projekto „Nord
Stream 2“, Vokietijos kanclerė Angela Merkel žada, kad bus
atsižvelgiama į Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo
politiką.
„Mes žiūrime į tai kaip į iš esmės verslo sprendimą,
plėtojamą susijusių kompanijų. Mes žinome, kad Baltijos šalys
turi tam tikrų nuogąstavimų, bet energijos tiekimo diversifikavimas
svarbus ir Baltijos šalims, ir mums. Pavyzdžiui, mes bandome su
partneriais plėtoti atsinaujinančią energetiką. Mums suprantamas
energetinio saugumo užtikrinimo principas. Darysime viską, ką
galime, kad užtikrintume partnerystę ir energetikos srityje“, –
bendroje spaudos konferencijoje su Berlyne viešinčia Lietuvos
prezidente Dalia Grybauskaite trečiadienį sakė A.Merkel.
