Be to, nuolat keičiamos Ekologinio ūkininkavimo taisyklės ekologams trukdo planuoti veiklą. Jie dirba nuolat jausdami sankcijų grėsmę, nes pražiopsojus nors vieną taisyklių reikalavimą mažinamos arba visai nukerpamos išmokos už ekologinių kultūrų hektarą.
Paramos krepšys – mažesnis
Dabartiniam ES finansiniam etapui paramos lėšų ekologinei žemdirbystei skirta 113,08 mln. Europos kaimo plėtros fondo lėšų.
Tai gerokai mažiau, nei ankstesniu – 2007-2013 m periodu. Tuometė ES parama ekologinei žemdirbystei siekė 141 mln. eurų, be to, ir ekologinių ūkių plotai buvo mažesni. Pavyzdžiui, ekologinių ūkių per šį laiką padaugėjo nuo 991 iki 2566, plotai – nuo 125,4 tūkst. ha iki 163,8 tūkst. ha.
Dabar ūkininkai vieni per kitus kalba apie tai, kad ekologinių plėtrai nepalikta nė kiek vietos. Kadangi išmokų už hektarą dydis beveik nekinta, „žaidėjų“ skaičių ekologinių ūkių komandoje bandoma apkarpyti pasitelkus nuolat kaitaliojamas taisykles ir jų nesilaikančius ūkininkus baudžiant sankcijomis.
Pavyzdžiui, vien per 2007-2013 metus šios taisyklės buvo pakeistos 15 kartų. Pasak ūkininkų, jos – painios, o informacijos apie pakeitimus – trūksta. Juoba kad ir reikalavimai jose dažnai būna painiai suformuluoti.
Nebenori šaltalankių
„Ekologiniai ūkiai Lietuvai nebereikalingi. Viena, nėra rinkos – nėra ekologinių produktų poreikio. Antra, nuolat keičiamos ekologinio ūkininkavimo taisyklės varo į neviltį.
Investuodami į ūkį, veiklą planavome ilgam, bet besikeičiančios taisyklės jaukia visus palnus. Jų reikalavimų neįvykdžius ima grėsti sankcijos, teismai. Apie ūkio plėtrą nėra nė kalbos. Ir ankstesnės, prieš metus pakeistos taisyklės atgrasė nuo tokios minties“, – sakė Panevėžio rajono ekologinio aviečių ir šaltalankių ūkio savininkė Vilma Kloniūnienė.
Šiemet balandžio 6-ąją patvirtintos naujos Ekologinio ūkininkavimo taisyklės apskritai pakirpo sparnus tam tikrų uogų augintojams. Vaisių bei daržovių augintojai galės plėsti kiek panorėję ekologinius ūkius, tačiau ne šaltalankių ir ne serbentų plotus.
Už hektarą ekologinių uogynų ir sodų bus mokama 518 eurų kompensacija. Maždaug tokio paties dydžio ji buvo ir ankstesniu ES finansiniu periodu.
„Paramos dydis nepasikeitė, bet ekologinės žemdirbystės ėmėsi nauji žaidėjai. Į šią nišą įsiterpė, pavyzdžiui, „Agrowill“ įmonė.
Valdininkai, skaičiuodami ekologinių ūkių plėtros tendencijas, apsiskaičiavo – Europos Komisijai pateikė per mažus plotus. Ir dabar šunis karia ant mažųjų ūkių – varžo plėtrą. Be paramos nei serbentų, nei šaltalankių naujų plotų sertifikuoti nė neverta.
Jei būtume žinoję, į kokį pragarą neriame, būtume investavę į kitokį verslą, nesusijusį su parama. Bet dabar trauktis – nevalia, nes įsipareigojimai – penkeriems metams, o jų laikas nesibaigė. Nepaisant to, taisyklės – keičiamos, ir tenka mokėti bankams, konsultantams, sertifikavimo specialistams, o pajamos – menkos“, – kalbėjo V.Kloniūnienė.
Meta iššūkius gamtai
Ekologinių uogų augintojai pernai gavo smarkų niuksą iš Žemės ūkio ministerijos, sulaukę nurodymo iš hektaro priskinti ne mažiau kaip 500 kg uogų.
„Kokie mokslininkai sugalvojo tokią metodiką? Po nurodymu tebuvo žemės ūkio viceministro parašas. Pernai gamta nesunokino aviečių – birželį neleido joms augti, o rugpjūtį – išdžiovino. Derlius buvo labai menkas, ir pernai rudenį kilo grėsmė prarasti išmokas, nes neįvykdėme normos“, – pasakojo V.Kloniūnienės.
Ji su vyru Valdu patys ieškojo mokslininkų, kurie įrodė, kad ministerijos nustatytos normos – laužtos iš piršto.
„Svarstėme ir tai, ar investuoti į sandėliavimo arba perdirbimo įrangą. Specialiai buvome nuvykę į tarptautinę maisto pramonės parodą „Anuga“ Kelne, Vokietijoje. Supratome, kad investavus į gamybą visą veiklą reikia nukreipti į eksportą. Lietuvoje smukliam verslui, ypač – žemės ūkyje, sąlygos yra nepavydėtinos. Investavus į gamybą pelno nebus, tik nuostoliai“, – sakė V.Kloniūnienė.
Taisyklių naujovės
Balandžio pradžioje įsigaliojusios naujos Ekologinio ūkininkavimo taisyklės ūkininkus atsivijo nepasirengusius. Vieną dieną paskelbtos internete, kitą dieną jos jau buvo patvirtintos ŽŪM.
„Jose yra keletas svarbių pokyčių. Vienas jų – ribojamas plotas. Parama bus teikiama tik tokio paties dydžio ekologiniams ūkiams, kokie buvo nurodyti paraiškose 2015-asiais. Jei ūkininkai ar bendrovės šiemet ar vėliau sertifikuos didesnius ekologinius plotus, papildomos paramos jiems nebus skiriama“, – paaiškino „Ekoagros“ sertifikavimo skyriaus vadovo Virginijaus Masionio.
Bet taisyklėse daroma ir išimtis – skatinami ekologinių grikių, daržovių, sodų ir tam tikrų uogynų augintojai. Paramos bus skiriama ir naujai besikuriantiems šios srities ūkiams, ir besiplečiantiems.
Bet tokia galimybė nesuteikiama ekologinių serbentų bei šaltalankių augintojams. Jų plėtra neremiama. Tikėtina, dėl to, kad nėra didesnio poreikio.
„Ekologinių grikių plotai – nedideli, derlius – menkas, o paklausa – didelė. Todėl, tikėtina, atsirado parama šiems pasėliams“, – sakė V.Masionis.
Dar vienas taisyklių pakeitimas susijęs su sėjomaina. 2015-ųjų pavasarį jos skelbė, kad tą patį augalą tame pat lauke galima auginti vienerius metus, bet birželį atsirado pakeitimas – nurodyta, kad galima auginti dvejus metus. Dabar vėl grįžta prie pirminio varianto.
„Jei to nebus paisoma, parama bus mažinama 5 proc. Tačiau ūkininkai, kurie pernai rudenį pasėjo žiemkenčius, nebus baudžiami – taisyklės atgaline data negalioja“, – paaiškino V.Masionis.
Svarbu ir tai, kad pagal ankstesnius reikalavimus iki gegužės 31 dienos ūkininkai turėjo realizuot visą derlių. Dabar, pasak V.Masionio, leidžiama jų turėti, nes grūdų prireikia ir pašarams, ir rudeninei sėjai. Tačiau – to nebuvo anksčiau – reikalaujama iki gegužės pabaigos pateikti „Ekoagros“ informaciją apie produkcijos realizavimo pokyčius.
Vienas iš naujų reikalavimų ekologinėje priemonėje dalyvaujantiems ūkiams – kad jie taptų visiškai ekologiniai. Pagal ankstesnę statistiką, tik 50 proc. ūkių buvo visiškai ekologiniai, tuo tarpu kita pusė tik iš dalies ūkininkavo ekologiškai: kartu vertėsi ir tradicine žemdirbyste.
Iki šių metų ūkininkai turėjo apsispręsti ir galutinai pasirinkti ūkininkavimo būdą.
Moka už žemės plotą
Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už hektarą. Pavyzdžiui, javams – 218 eurų, daugiametes žoles – 176 eurai, bulves – 525 eurai, vaistažoles – 487 eurai, uogynus ir sodus– 518 eurų.
Pagal priemonę „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ išmoka – didesnė, pavyzdžiui, už javus – 238 eurai, daugiametes žoles – 182 eurai, daržoves ir bulves– 525 eurai, vaistažoles – 516 eurų, uogynus ir sodus – 534 eurai.
Nors už pastarąją veiklos sritį mokamos didesnės išmokos, jos bus mažinamos perpus, jei ūkininkui iki 2016 m. pradžios nepasisekė pereiti prie visiškos ekologinės gamybos. Jei taip atsitiktų ir 2017 m. ar net 2018 m., išmokos būtų sumažintos 80 proc. Sutartis su pareiškėju dėl priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ pasirašoma 5 metų laikotarpiui.
