Naujojo Darbo kodekso svarstymas dar pratęstas

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, jog tikėtina, kad svarstymai bus tęsiami ir vėliau.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narė Rima Baškienė atkreipė dėmesį į už Seimo sienų vykstantį protestą: “Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta už mūsų sienų. Neturėtume naikinti to, kas po diskusijų jau buvo priimta Socialinių reikalų ir darbo komitete.“

Seimo narės teigimu, neaiški svarstomo paketo visuma gali iškreipti deklaruotus socialinio modelio tikslus. „Esu įsitikinusi, kad jau pačioje pradžioje padarytos klaidos turės didelių pasekmių ateityje,“ – kalbėjo R.Baškienė.

„Trumpesniu įspėjimo laikotarpiu atleisti žmogų nėra joks modernumas. Naujos sutartys, daugiau galimybių – tai yra modernumas, bet mes matome, kad tai nėra populiaru tarp verslininkų, nors sąlygos jau yra sukurtos. Aš noriu modernumo iš darbdavių pusės“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Posėdžio pradžioje pasisakęs Lenkų rinkimų akcijos narys Zbignevas Jedinskis teigė nerandantis nei vieno argumento, kodėl reikia liberalizuoti darbo rinką.

„Ir dabar iš Lietuvos išvažiuoja daugybė žmonių, nes užsienyje mokami tris kartus didesni atlyginimai. Ir ten verslininkai sugeba konkuruoti“, – kalbėjo Z.Jedinskis. Jo nuomone, ir Lietuvoje yra daugybė įmonių, kurios dirba sėkmingai ir pelningai.

„Kam reikia keisti Darbo kodeksą? Gal tiems verslininkams, kurie nesugeba organizuoti verslo ir nenori mokėti išmokų, nori nuskriausti nėščias moteris?“, – sakė Z.Jedinskis.

„Lenkų frakcija kateogirškai pasisako prieš šį Darbo kodeksą. Mes esame priklausomi ne nuo finansinių struktūrų, o nuo rinkėjų valios, kuri yra nepritarti darbo kodekso liberalizavimui“, – kalbėjo jis.

Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas tai pat pasisakė prieš naują Darbo kodekso variantą:  “Man netinka toksai liberalumas, kai žmogų galėsi atleisti iš darbo ir už tai nemokėti.“

„Socialinis modelis , pats pavadinimas, užkoduoja socialinių garantijų ir priemonių paketą. Tačiau iš pat priminio projekto pateikimo buvo matyti, kad jis išskirtinai subalansuotas tik darbdaviams ir iki šiol niekaip nereaguojama į profsąjungas“, – kalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  Rita Tamašiunienė.

„Kolegos, atsibuskite“, – kalbėjo Seimo narys Gintaras Steponavičius. Jo teigimu, permainos būtinos. „Jei kitos šalys padarė lankstesnius darbo santykius, jos tik  laimėjo. Žinoma, darbuotojams turi būti užtikrinami visi saugikliai.

Bet Lietuvoje yra išaugusi nauja karta, kuri įsivaizduoja save nebūtinai dirbanti 8 valandas per dieną. Aš atsimenu save, man buvo normalu dirbti labai daug, nes toks mano kelias. Ir taip turėtų būti – kiekvienas turi turėti galimybę dirbti taip, kaip nori“, – kalbėjo parlamentaras.     

Algirdas Sysas baiminosi, kad visiems tinkamas kodeksas gali būti niekuomet nerastas: „Kartais atrodo, kad mūsų verslininkams viskas blogai – didelis pelningumas ir mažas pelningumas, senas Darbo kodeksas ir naujasis.“ Jo teigimu, bet kuriuo atveju permainos – būtinos.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Dainius Kreivys teigė, kad vienintelis būdas sustabdyti Lietuvos miestų ir miestelių nykimą – gerai apmokamų darbo vietų kūrimas.

„Paslaugų centrų sėkmė didžiuosius miestuose liudija, kad tik užsienio investicijos gali pakeisti padėtį iš šalies. Dabar galiojantis Darbo kodeksas, kurio didžiąja dalį sudaro dar sovietmečiu parašyti straipsniai, yra vienas didžiausių kliuvinių, kuris neleidžia Lietuvai būti patrauklia užsienio investuotojams.“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas BNS tvirtino, kad šia akcija ketinama paraginti Seimą neskubėti socialinio modelio svarstyti, o tuo labiau neskaidyti jo dalimis. Jis taip pat reikalauja, kad Seimas apskritai šių įstatymų pataisų imtųsi tik tada, kai parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas visas jas apsvarstys ir pamatys, kaip dera tarpusavyje.

Konfederacijos pirmininkas piktinasi, kad Seimas Darbo kodeksą svarsto, nors dar net nesvarstyti kai kurie lydintieji įstatymai, pavyzdžiui, dėl kitokios nedarbo draudimo tvarkos, dėl išmokų fondo, iš kurios ketinama mokėti pašalpas darbo netekusiems darbuotojams, įkūrimo.

Jis įsitikinęs, kad per diskusijas Seime norime panaikinti tai, kam po diskusijų buvo pritaręs komitetas. „Jau priregistruota pataisų, kuriomis projektą norima grąžinti į tokią būseną, kokios jis atėjo į Seimą iš Vyriausybės“, – BNS teigė jis.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė BNS sakė, jog kodekso projektas bus svarstomas dvi dienas – antradienį ir ketvirtadienį, tikėtina, kad svarstymai bus tęsiami ir vėliau.

„Pradėsime nuo Darbo kodekso, nes jis yra pagrindinis (socialinio modelio – BNS) dokumentas. Kai bus baigtas svarstyti Darbo kodeksas, tada bus pradėti svarstyti lydintieji įstatymai“, – BNS teigė Seimo vadovė.

Pasak L.Graužinienės, naujo Darbo kodekso įsigaliojimo data priklausys nuo to, kaip seksis jį svarstyti Seime. Dabar numatyta, kad jis įsigalios nuo 2017 metų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai anksčiau išreiškė abejonių, ar naujasis reglamentavimas tikrai padės liberalizuoti darbo santykius, ko siekė socialinio modelio kūrėjai, tačiau jų vadovas Tomas Davulis įsitikinęs, kad pagrindiniai kūrėjų tikslai realizuoti.

Pavyzdžiui, terminuotos sutartys nuolatiniam darbui kodekso projekte suvaržytos labiau negu dabar – jos galės būti sudaromos, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje, tačiau tik su penktadaliu įmonės darbuotojų. Tačiau numatyta galimybė darbdaviui be priežasties ir labai greitai – per penkias darbo dienas – atleisti darbuotoją, sumokant 6 atlyginimų kompensaciją.

Be to, siūloma dirbti iki 180 valandų viršvalandžių per metus – 60 valandų daugiau nei dabar.

Darbo kodekse siūloma palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“, nors tam darbdaviai priešinasi. Kolektyvinėse derybose darbuotojams galėtų atstovauti tik profesinės sąjungos, o ne jų narių interesus gintų darbo tarybos arba darbuotojų įgaliotiniai.