O kalba jie, laikydami užantyje akmenį. Nes dabar, kai visa Europa gręžiasi link ekologijos, ir ekologiniai ūkiai plečiasi, Lietuvoje į ekologijos žabtus įspraudžiama naujų žąslų. Anot ūkininkų, taip bandoma juos išstumti iš ekologinės žemdirbystės.
Protestuoja, nes pyksta
Į protestą ties ministerija susirinko ne tik ekologinių grūdininkystės ūkių atstovai. Jame dalyvavo ir ekologinių galvijų augintojai, ir ekologinių pieno ūkių šeimininkai, ir daržovių augintojai.
„Žemės ūkio ministerijos specialistai nėra agronomai. Bet sukūrė tokius Ekologinio ūkininkavimo taisyklių pakeitimus, kurie varo į neviltį. Buvo, kalbėjomės per susitikimus, lyg ir klausydamiesi valdžios žmonės suprato žemdirbių argumentus. O užsidarė kabinetų durys, ir atsirado taisyklių pakeitimai.
O juk tai – pačių valdininkų klaidos. Jie blogai paskaičiavo ekologinių ūkių plėtrą. Gavo tam tikrą paramos jiems krepšį. Ir dabar dreba dėl savo kėdės“, – rėžė žemdirbiai.
Viena blogybė – varžoma plėtra
„Visa blogybė, kad derybininkai, kurie su Europos Komisija vedė derybas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos, prastai atliko darbą. Buvo užfiksuotas per mažas ekologiniam ūkininkavimui skirtų hektarų skaičius. Todėl pinigų priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ gauta per mažai.
Matome, kad dėl valdžios atstovų kvalifikacijos stygiaus – dėl negebėjimo derėtis ir išsiaiškinti visas finansavimo vingrybes buvo sukelti sunkumai. Pinigų trūkta. Ir valdžia bando laviruoti, o vienas būdų – griežtinamos ekologinio ūkininkavimo taisyklės. Taip bandoma atgrasyti ūkininkus, kad dalis jų išsižadėtų ekologinio ūkininkavimo“, – sakė Biržų rajono ūkininkas Almantas Liorentas.
Atsirado įvairių sankcijų, kurios, anot pašnekovo, taip pat yra būdas „sutaupyti“ pinigų – mažiau išmokėti paramos.
„Neformaliuose pokalbiuose patys esame iš valdžios lūpų tai girdėję. Manome, kad neturėtų taip būti – taisyklės negali būti kuriamos tam, kad padėtų sutaupyti paramos lėšų. Jos turi būti tam skirtos, kad ekologiškos produkcijos pasiūla didėtų. Gana taip elgtis.
Juoba kad 2017-aisiais metais su EK bus galima dar kartą derėtis dėl įvairių punktų. Bus galima ištaisyti klaidas. Mūsų pasiūlymas – jei trūksta paramos pinigų, reikia imtis žygių į EK. Bet ministerija nenori stengtis – eina lengviausiu keliu“, -- kalbėjo A.Liorentas.
Erzina taisyklių kaita
„Imdamiesi ekologinės žemdirbystės įsipareigojome penkerius metus laikytis taisyklių. Bet jos kasmet yra keičiamos. Jei būtume tai žinoję, tikrai ne visi būtume šiuo keliu pasukę.
Ūkininkauju ilgiau nei 10 metų. Ir kasmet vis atsiranda ir atsiranda naujų pakeitimų. Viena – sakoma, kita – daroma.
Austrų ūkininkai pasakojo, kad kažkada, prieš 15 metų, į ekologiškai ūkininkaujančius buvo žiūrima kaip į kvailelius. Esą, neperka trąšų, pesticidų – nieko neužaugina. O dabar ekologiniai ūkiai – tarsi vizitinė šalies kortelė, Lietuvoje juk – taip pat“, – sakė Mindaugas Kubilius iš Panevėžio rajono.
Jo teigimu, ūkininkai patys žino, ką jiems auginti geriausia. O jei nori valstybė tik grikių – tebūna valstybinis užsakymas.
„Mes juk gauname europines išmokas kaip kompensaciją už aplinkai naudingą ūkininkavimą. Tai – lyg premija, kad neteršiame gamtos. O ką užauginame, parduodame rinkoje. Tad patys geriau už valdžią žinome, ką auginti -- kas turi paklausą.
Vokietijoje tokių nesąmonių nebūna, o štai mūsų valdininkai kuria perteklinius reikalavimus ir taip dengia savo klaidas. Mat suskaičiavo, kad ekologinis sektorius mažės, bet jis – didėja, ir pinigų nebeužtenka“, – kalbėjo M.Kubilius.
Grikių panacėja
„Pernai atsirado dar vienas reikalavimas, kad ūkiai būtų absoliučiai ekologiški – kad juose neliktų nė kiek tradicinės žemdirbystės.
Ūkininkai tam rengėsi visą žiemą. O dabar sakoma, kad trūksta pinigų, ir paramos tam nebus. Bet gi atsirado nuostata taisyklėse – siek kiek nori, net iš tūkstančius hektarų grikių. Ir tokie ūkiai nauji ateina paramos į programą be jokių apribojimų“, – kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkinių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.
Jo teigimu, apskritai ŽŪM sumėtė pėdas – naujas Ekologinio ūkininkavimo taisykles patvirtino balandžio 6 dieną, skubos tvarka, projektui apsvarstyti suteikusi vos pusdienį.
O juk, anot S.Daniulio, tomis taisyklėmis yra keičiamos esminės sąlygos ūkiams, kurie jau yra seniai prisiėmę įsipareigojimus.
„Pakeisdama tas taisykles ministerija akivaizdžiai proteguoja grikius, ir tas pakeitimas, tikėtina, naudingas tik tam tikrai grupei žmonių. Tačiau taip atsiranda vienos rūšies augalai, kurių poreikis nepagrįstas jokiais moksliniais ar ekonominiais argumentais“, – sakė S.Daniulis.
xxxx
Rimantas Krasuckis
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius
„Kai kurie ūkininkai yra nepatenkinti, kad jiems reikės sėti naujų pasėlių. Kai kurių ūkių tie reikalavimai nepalies. Bet akivaizdu, kad yra kuriama priešprieša tarp įvairių ekologinės žemdirbystės sričių.
Pasiūlymai ne visi gali būti įgyvendinti. Tenka susitaikyti. Nuo metų pradžios kalbame apie tai, kaip suvesti galus, kad neatsitiktų taip, jog 2018 ar 2019 metais apskritai baigsis parama ekologiniams ūkiams. Todėl ir atsirado menkų ribojimų, o kartu – skatinimas gaminti produkciją.
Tai, ko reikia vartotojams Lietuvoje, ir yra sudėta į taisykles. Tuo tarpu ūkininkai reikalauja mokėti visiems didžiausią paramą ir neriboti nei ūkių dydžio, nei ekologinio ūkininkavimo apimčių.
Grikiai – ekologinis, maistingas augalas, ir jis seniai auginamas. Ūkininkai nepakeis visų pagal sėjomainą išdėstytų laukų grikiais. Tie grikiai – tėra kultūros pavadinimas, paimtas iš konteksto. Iš tikrųjų juk yra remiamas ūkininkavimas – produkcijos užauginimas.
Lietuvoje ko labiausiai trūkta? Obuolių, morkų mokykloms – pritrūko, užtat ir sakom: auginkite ekologines daržoves.“
