„Greitasis kurjeris“ bankrutavo. Kas dėl to kalčiausias?

Praėjusią savaitę apie savo bankrotą pranešė pašto paslaugas teikianti įmonė „Greitasis kurjeris“. „Pagrindinė bankroto priežastis yra nauja Lietuvos pašto kainodara. Pasiuntinių paslaugų teikėjų asociacijos vardu kreipėmės dėl jos į Konkurencijos tarnybą, tikėjomės palankaus sprendimo, bet jo nesulaukę nebeturime kito pasirinkimo,“ – sakė įmonės vadovė Lauryna Gedvilaitė.

Nuo šių metų Lietuvos paštas savo verslo klientams pradėjo taikyti naują kainodarą. „Siuntimo paslaugų kaina priklauso nuo išsiųstų siuntų skaičiaus bei geografijos, t. y. vietos, kur pristatoma siunta. Todėl kiekvienam Lietuvos pašto verslo klientui siuntimo paslaugų kaina nustatoma atsižvelgiant į jo poreikius“, – teigė Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktorius Aurimas Čiagus.

„Greitasis kurjeris“ šalyje teikė pašto paslaugas. Įmonės paštininkai aptarnaudavo 70 Lietuvos miestų ir miestelių, tačiau pristatant korespondenciją į visiškai mažas gyvenvietes, „Greitasis kurjeris“ naudojosi Lietuvos pašto paslaugomis.

Pritaikius naują kainodarą, būtent mažose gyvenvietėse, 3 zonoje, Lietuvos pašto paslaugos verslo klientams pabrango daugiausiai.

L.Gedvilaitė teigia, kad dėl to kaina jų įmonei pakilo beveik dvigubai: „Dar suprasčiau, jei kainos būtų pakeltos visur. Bet dabar padarytas diferencijavimas, kuris, mano nuomone, yra diskriminacinis, nes didžiulės nuolaidos taikomos 1 ir 2 zonoms, kuriose mes dirbame patys, o kainos pakeltos 3 zonoje, kurioje naudojamės Lietuvos pašto paslaugomis.

Dėl pakeistos Lietuvos pašto kainodaros, „Greitasis kurjeris“ nebegali tinkamai vykdyti viešojo sektoriaus sutarčių.

„Kai dalyvavome viešųjų pirkimų konkursuose, sutartys buvo pasirašomos keliems metams ir jose buvo fiksuojama anksčiau taikyta kaina. Dabar, Lietuvos paštui nesilaikant sutartyje nustatytų procedūrų ir vienašališkai pakėlus kainas mums, jeigu jas didinsime ir mes, tai prarasime mūsų išduotus garantus, o jei padidėjusią kainą padengsime patys, tai mums toliau generuos didelius nuostolius“, – kalbėjo „Greitojo kurjerio“ vadovė.

L.Gedvilaitė teigė, kad Lietuvos paštas žinojo apie „Greitojo kurjerio“ viešojo sektoriaus sutartis. Ji prašė, kad būtų leista bent senas viešųjų pirkimų sutartis atlikti senomis kainomis, tačiau Lietuvos pašto atsakymas buvo neigiamas.

„Mano žiniomis, pats „Lietuvos paštas“ savo viešųjų pirkimo sutarčių nekeitė, nes taip pat yra išdavęs garantų, ir jas pabaigs vykdyti senomis kainomis“, – sakė L.Gedvilaitė.

Dėl pasikeitusios kainodaros, kuri L.Gedvilaitei atrodo nesąžininga, asociacija dar praėjusių metų rudenį kreipėsi į Konkurencijos tarybą, bet iki šiol ji nei pradėjo nagrinėti skundą, nei jį atmetė.

Lietuvos Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Račickaitė teigė, kad skundas dėl Lietuvos pašto veiksmų gautas: „Šiuo metu vertiname pateiktą informaciją ir spręsime, ar pradėti tyrimą dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo“.

L.Gedvilaitei atrodo, kad Konkurencijos tarybos sprendimo taip ir nesulauks: „Atrodo, kad mus demonstratyviai ignoruotų. Pralaukia mėnesį ir vis prašo kažkokios naujos informacijos, o konkretaus atsakymo nepateikia“.

Konkurencijos tarybos atstovė teigė, kad tyrimas nepradėtas, nes „Greitojo kurjerio“ skundas neatitiko skundo formai keliamų reikalavimų ir laukiama, kol įmonė patikslins ir papildys informaciją.

Taryba nesutiko pritaikyti ir laikinųjų apsaugos priemonių, kurių „Greitasis kurjeris“ prašė bent iki tol, kol bus pradėtas nagrinėti arba atmestas skundas.

„Norime atkreipti dėmesį, kad visiems savo verslo klientams, įskaitant pašto paslaugų rinkos dalyvius, pasiūlėme vienodas aiškias sąlygas, visi tarifai bei tarifo dydį lemiančios sąlygos yra paskelbtos viešai. Todėl galima pagrįstai teigti, kad Lietuvos pašto taikoma nauja paslaugų kainodara yra skaidri ir nediskriminacinė“, – sakė Lietuvos pašto atstovas A.Čiagus.

Ginčus dėl pašto paslaugų sprendžia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). L.Gedvilaitė teigė, kad kreipėsi ir į šią įstaigą, tačiau čia jai buvo pasakyta, kad Lietuvos paštas savo naują kainodarą suderino ir RRT priekaištų neturi.

RRT atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė patvirtino, kad į juos buvo kreiptasi, bet ginčas nebuvo pradėtas spręsti dėl informacijos trūkumo. „RRT, įvertinusi atsiųstą informaciją, pasiūlė „Greitasis kurjeris“ į RRT kreiptis ginčo nagrinėjimo nustatyta tvarka ir tuomet RRT imtųsi spręsti ginčą tarp paslaugų teikėjų. Šiai dienai RRT tokio kreipimosi dar neturi“, – sakė R.Karalienė.

Pasak RRT atstovės, Lietuvos paštas turi teisę pats nustatyti, kokia kaina teikia paslaugas verslo klientams. „Šios paslaugos nėra priskirtinos universaliajai pašto paslaugai Pašto įstatymo prasme, todėl RRT netvirtina šių paslaugų kainų.

Pašto įstatymas nenustato reikalavimo, kad paslauga, kuri nelaikoma universaliąja pašto paslauga, būtų pagrįsta sąnaudomis, taip pat nenumato procedūros derinti tokių paslaugų kainodarą su RRT. Vertinant kainodarą diskriminacine prasme, reikėtų vertinti ar ūkio subjektams esant toms pačioms sąlygoms yra taikomos tos pačios sąlygos.“, – pasakojo ji.

Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktorius mano, kad kvestionuodamas Lietuvos pašto kainodaros teisėtumą, „Greitasis kurjeris“ galimai siekia pateisinti savo sutartinių finansinių įsipareigojimų nevykdymą ir patiriamas finansines problemas spręsti Lietuvos pašto sąskaita.

„Greitasis kurjeris“ nėra atsiskaitęs už paslaugas, suteiktas dar iki naujosios Lietuvos pašto verslo klientams skirtos kainodaros taikymo pradžios“, – sakė A. Čiagus. Apie naują kainodarą įmonė buvo informuota prieš tris mėnesius. Nuo kovo mėnesio dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo „Greitajam kurjeriui“ yra sustabdytas paslaugų tiekimas.

„Tokia susidariusios situacijos interpretacija yra klaidinanti ir iš esmės nukreipta į Lietuvos pašto dalykinės reputacijos bloginimą“, – teigė Lietuvos pašto atstovas.

Tai ne pirmas kartas, kai „Greitasis kurjeris“ ar Pasiuntinių paslaugų teikėjų asociacija, vienijanti panašias firmas, kreipiasi į Konkurencijos tarybą.

„Iki šiol nei vienas inicijuotas tyrimas Konkurencijos tarybos  nebuvo pradėtas. Todėl tokiais veiksmais gali būti bandoma įtraukti Konkurencijos tarybą bei kitas institucijas (pvz. Ryšių reguliavimo tarnybą) į savo verslo problemų sprendimą, taip bandant daryti spaudimą Lietuvos paštui dėl išimtinai sau palankesnių komercinių sąlygų“, – mano A. Čiagus.

„Dabar vienintelis dalykas, kurį galime padaryti, tai laukti tikriausiai neigiamo Konkurencijos tarybos atsakymo ir skųsti jį teismui, tačiau su tokiais nuostoliais, kurios patiriame kas mėnesį, paprasčiausiai nebematome prasmės to daryti,“ – sakė L.Gedvilaitė.

Jos teigimu, nuostolius patiria ir kitos pašto paslaugas teikiančios firmos. Viena įmonė – „Žemaitijos paštas“ – jau bankrutavo, kitos taip pat susiduria su sunkumais ir nuostoliais.

„Nesakau, kad „Lietuvos paštas“ taip bando susidoroti su konkurentais, bet faktas, kad jų kainodara yra priežastis, dėl kurios bankrutuoja pašto paslaugas teikiančios firmos“, – kalbėjo L.Gedvilaitė.

Pašto paslaugas teikiančios įmonės „Bijusta“ vadovė Birutė Jagminienė taip pat mano, kad „Lietuvos pašto“ kainodara – neteisinga. „Mums kaina didesnė apie 60 proc., dėl naujos kainodaros tiek sausį, tiek vasarį turėjome labai dideles išlaidas“, – kalbėjo B.Jagminienė.

„Šiuo metu dar nesiruošiame nutraukti veiklos, bet jeigu minimali alga bus 380 eurų, tai tikrai nebeišsilaikysimė“, – sakė „Bijusta“ vadovė.