„Situacija – blogiau nesugalvosi“, – sakė švedų banko akcininkų asociacijos narys Albinas Rannaras.
Kai prieš savaitę pasklido informacija apie Panamos dokumentus, švedų laida pranešė, kad „Nordea“ uoliai padėjo savo klientams kurti bendroves lengvatinių mokesčių zonose. Visa tai vykdyta per Panamoje įsikūrusią juridinę bendrovę „Mossack Fonescka“, rašo švedų portalas dn.se.
„Nordea“ teigia, kad ši veikla liko praeityje ir nutraukta 2009 metais. Bet trečiadienį pranešta apie bankines operacijas, vykdytas vėliau. Pastaraisiais metais bankas suteikė trijų milijardų kronų kreditus statybų projektui Maskvoje.
Teigiama, kad pinigai per lengvatinių mokesčių zonos bendroves papuolė pas oligarchą iš Kazachstano Seržaną Žumašovą, kuris yra artimas šalies prezidentui Nursultanui Nazarbajevui. N.Nazarbajevas valdo šalį nuo 1989 metų ir pernai rinkumuose jis surinko 98 proc. balsų.
Šalis laikoma išskirtinai korumpuota.
„Visur girdimi pavojaus varpai. Ir kalbant apie pinigus, ir apie ryšius su skolininku“, – sakė švedų bankų ekspertas Jakobas Konigas.
Jo teigimu, kreditas buvo suteiktas už kitų klientų pinigus.
„Nemanau, kad klientai norėtų, kad jų pinigai būtų naudojami tokiu būdu“, – sakė J.Konigas.
Pažymėtina, kad „Nordea“ bendradarbiavimą su „Mossack Fonesca“ nutraukė tik dabar.
A.Rannaras domisi, kaip bankas pradėjo bendravimą su diktatoriumi, kuris iš jų pasiūlė bendradarbiauti.
„Galbūt bankas tokiu būdu taip pat vengė mokesčių mokėjimo. „Nordea“ turėtų sunerimti“, – sakė jis.
„Nordea“ banko atstovai atsisakė komentuoti, argumentuodami, kad tai banko paslaptis. Bet pirmadienį banko atstovai pareiškė, kad nutraukia bendradarbiavimą su „Mossack Fonesca“.
Panamos dokumentuose figūruoja apie 400-500 Švedijos piliečių, pradedant verslininkais, baigiant nusikaltėliais. Informacijai nutekėjus, Finansų inspekcija ketina dar kruopščiau patikrinti „Nordea“.
Parengė Kristina Rancaitė
