Tarp kompanijos klientų, kurie slėpė savo pajamas lengvatinių mokesčių zonoje, pasirodė ir daug įvairių šalių valstybinių veikėjų.
Ar šis skandalas gali „palaidoti“ lengvatinių mokesčių verslą ir kai kurių asmenų reputaciją, gazeta.ru pasakojo australų mokslininkas Jasonas Sharmanas, išleidęs knygą „Pinigų plovimas: nusikalstamų pinigų kontrolė globalioje ekonomikoje“.
– Savo knygoje Jūs minite „Mossack Fonseca“. Kokios pasekmės po šio skandalo gali jos laukti?
– „Mossack Fonseca“ ilgą laiką buvo svarbus žaidėjas lengvatinių mokesčių bendrovių versle. Ji buvo įkurta Panamoje 1977 m., tačiau ekspansiją į visą pasaulį ji pradėjo Jungtinės Karalystės Mergelių salose. Kadangi JAV tuometiniam Panamos diktatoriaus Manuelio Noriegos režimui buvo uždėjusi sankcijas, verstis „ofšoriniu“ verslu Panamoje buvo labai sudėtinga. Tad kompanija atidarė biurus Mergelių salose tam, kad galėtų dirbti su JAV.
Dar visai neseniai ji turėjo ir biurą Nevados valstijoje. Galima teigti, kad ir politiniu, ir verslo lygmeniu šis skandalas buvo labai skausmingas Panamai. Kita vertus, dokumentai, kurie buvo nutekinti, susiję vos su 1 proc. kompanijos klientų. Darau prielaidą, kad tai buvo ryškiausi atvejai, tačiau kol kas iš to negalime susidaryti pilno vaizdo apie tai, kuo tiksliai užsiima ši kompanija.
– Ar po šio skandalo „Mossack Fonseca“ nutrauks savo veiklą?
– Jų reputacija dabar susiduria su dideliais sunkumais. Visgi, jeigu JAV pradės tyrimą dėl bendradarbiavimo su asmenimis, įtrauktais į juodąjį sąrašą, susirūpinti jiems reikės. Amerikiečiai gal griežtai bausti ir užsieniečius. Jeigu aš dirbčiau šioje bendrovėje, artimiausiu metu į JAV nevykčiau.
– Ar gali Panamos skandalas pakeisti lengvatinių mokesčių bendrovių verslo situaciją?
– Manau, kad gali. Didžiausi pokyčiai gali laukti Panamos mokesčių politikos.
– Ar skandalas gali pakenkti Vladimiro Putino reputacijai?
– Buvo mesti kaltinimai, kad V.Putinas užmerkia akis prieš savo aplinkos korupciją, bet apie jo pačio korumpuotumą kalbėta mažiau. Bet dabar ne tik kalbos, jau yra argumentų, duomenų, efektas gali būti rimtas.
– Šis skandalas palietė kelis politikus Europoje. Ar jus nustebino, kad sąraše nėra amerikiečių politikų?
– Manau, kad žurnalistai nenori publikuoti visos informacijos iš karto. Įmanoma, kad garsūs vardai bus ištarti. Man keista, kad žinant apie Donaldo Trumpo aktyvumą versle, nieko apie jį nepaaiškėjo.
– „Mossack Fonseca“ atstovai teigia, kad duomenys buvo nutekinti. Ar tikite šia versija?
– Manau, kad informaciją nutekino žmogus, kuris norėjo ištaisyti situaciją. Edvardo Snowdeno byla parodė, kad net ne pačiam įtakingiausiam politikui lengva gauti informaciją elektroniniu būdu. Todėl Edvardas Snowdenas sugebėjo paimti dokumentus iš slaptos agentūros. Aš noriu tikėti, kad netgi ne pats svarbiausias “Mossack Fonseca“ darbuotojas galėjo gauti šią informaciją.
– Ar po skandalo gali kristi pasitikėjimas lengvatinių mokesčių bendrovių verslu?
– Dabar atsirado rimtos įvaizdžio problemos. Jos buvo dar prieš skandalą, bet dabar situacija dar labiau pablogėjo. Net jeigu vadinamieji ofšorai nelaužo įstatymų, jų pradeda vengti. Tuo pačiu metu, turtingi žmonės vis tiek naudosis šiuo verslu toliau. Tiesa, 2013 metais, kuomet panašūs nutekėjimai vyko Mergelių salose, kitos salos persiviliojo klientus.
– Kremlius tvirtina, kad tyrimą alikti padėjo žmonės iš specialiųjų pajėgų. Ar taip galėjo būti?
– Tai neįtikinantis teiginys, juk panašios situacijos vyko ir ankščiau: informacija nutekinėjo iš lengvatinių mokesčių kompanijų, bankų. Manau, kad ateityje pamatysime vis daugiau panašių nutekėjimų. Tai, kas vyksta dabar, yra didžiausias duomenų nutekėjimas pastaruoju metu. 2007-2008 metais buvo keturi ar penki panašaus pobūdžio skandalai. Nepaisant mažesnių apimčių, schema ir tuomet buvo panaši. Dėl to reikia stebėti kaip baigsis šis skandalas.
Parengė Kristina Rancaitė
