Pasak jo, jei Konstitucinis Teismas pripažintų priverstinį kainų reguliavimą antikonstituciniu ir pažeidžiančiu konkurencijos principus, gali iškilti valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos pieno perdirbimo įmonėms atlyginimo klausimas.
„Tokiu atveju įmonės greičiausiai kreipsis į teismus, kad valstybė kompensuotų jų patirtus nuostolius. Todėl lieka tikimybė, kad už visa tai turės sumokėti mokesčių mokėtojai“, – Eltai sakė „Vialex Baltic“ advokatas.
Be to, pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių pieno perdirbimo įmonių akcininkai yra ir užsienio investuotojai, egzistuoja reali tikimybė, kad pradėjus reguliuoti pieno kainas, gali kristi šių įmonių akcijų vertė.
„Dėl tokio valstybės kišimosi užsienio investuotojai Lietuvos valstybę galėtų apskųsti tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui Vašingtone dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir akcininkų investicijų Lietuvoje nusavinimo“, – sakė V.Vyšniauskas.
Keturių didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Žemaitijos pienas“ – akcijos yra įrašytos į Oficialųjį NASDAQ OMX Vilniaus biržos sąrašą.
Ketvirtadienį Seimas grąžino tobulinti prieštaringai vertinamą „darbiečių“ siūlymą reguliuoti pieno supirkimo kainas.
Praėjusį penktadienį Seimas atšaukė skubotai ir pažeidus balsavimo procedūras priimtas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, kurios nustatytų minimalias pieno supirkimo kainas. Seimas įpareigojo jas iš naujo apsvarstyti Kaimo reikalų bei Ekonomikos komitetuose.
Praėjusį mėnesį Pieno taryba, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovai, nusprendė siūlyti Seimui apskritai atšaukti šį įstatymą, kuris „kelia įtampą ir apsunkina pieno rinkos dalyvių santykius.
