„Izraelio rinka, anksčiau buvusi labai centralizuota ir uždara, dabar yra pasiryžusi bendradarbiauti su kuo daugiau užsienio įmonių ir didinti maisto importą“, – sakė Izraelio federacinių prekybos rūmų Tarptautinių ryšių departamento direktorius Ze'evas Lavie.
Ieško partnerių
Į Lietuvą atvykusi 20 Izraelio verslininkų delegacija susitiko su daugiau nei 50 mūsų šalies verslininkų.
Anksčiau Lietuvos siūlymuose dominavo pieno produktai, o dabar siūloma Izraelyje prekiauti įvairiausiomis prekėmis.
„Verslininkai, su kuriais susitikome, atvyko su labai skirtingais pasiūlymais. Šaldytas maistas, mėsa, gamybai reikalingi produktai, konservuotas maistas, ledai ir kiti saldumynai, mineralinis vanduo, arbata, kanapių aliejus....“, – vardijo Izraelio delegacijos vadovas.
Lietuvos verslininkus vilioja aukštos maisto kainos Izraelyje, o žydus – naujos importo rinkos. Dėl monopolizuotos prekybos Izraelyje maistas pasidarė toks brangus, kad patys žmonės pradėjo reikalauti pokyčių. Dėl to vyriausybė atvėrė Izraelio rinką importui ir aktyviai ieško naujų partnerių.
„Mūsų pirkėjai vakarietiški ir modernūs, o jų perkamoji galia – tikrai didelė“, – sakė Z.Lavie.
Košerinio maisto galimybės
Izraelis dažniausiai laikomas specifine rinka, į kurią sunku patekti – griežti reikalavimai, sertifikatai ir sudėtinga teisinė sistema neretai atbaido galimus importuotojus.
„Labiausiai žmonės bijo košerinio maisto reikalavimų. Jei Izraelyje nori prekiauti aktyviai, patekti į didžiuosiu prekybos tinklus, privalai turėti košerinio maisto sertifikatą. Dalis įmonių nusprendžia, kad joms neapsimoka to daryti.
Bet aš košerinį maistą matau ne kaip kliūtį, o kaip naujas galimybes“, – sakė Z.Lavie.
Izraelio verslininkų atstovo teigimu, košerinis maistas iš tiesų yra labai universalus ir tarptautinis dalykas, todėl verslininkai neturėtų jo vengti.
Žydų bendruomenių galima rasti visoje Europoje, Anglijoje, JAV ir kitur. Vien dėl to košerinis maistas neturėtų būti siejamas vien su Izraeliu.
Z.Lavie pabrėžia ir sveiko maisto populiarėjimą: „Žmonės visame pasaulyje vis labiau domisi sveiku, organišku maistu. Daugumoje JAV sveiko maisto parduotuvių yra atskiri košerinio maisto skyriai, nes jis siejamas su sveika gyvensena ir yra tikrai populiarus.“
Lietuviška produkcija žydams jau žinoma
Izraelio verslininkai, jau dirbantys su lietuviška produkcija, sako, kad mūsų maisto produktus žydai žino ir mėgsta.
„Tikrai nepasakyčiau, kad lietuviškos prekės Izraelyje yra egzotika. Žmonės jas perka ne todėl, kad tai būtų netikėta ar įdomu, bet todėl, kad tikrai mėgsta lietuviškas prekes“, – sakė įmonės „Latfood“, Izraelyje tiekiančios pagrinde Baltijos šalių produkciją, vadovas Markas Feldmanas.
Jo teigimu, žydai vertina kokybiškus ir originalius lietuviškus maisto produktus.
„Kitas dalykas, dėl kurio tiek lietuviška, tiek apskritai Baltijos regiono produkcija yra populiari – nostalgija. Izraelyje labai daug žmonių, atvykusių iš buvusios Sovietų Sąjungos, taigi Lietuva ir jos produktai čia jau žinomi,“ – sakė verslininkas.
Jau seniai Izraelyje žinomas ne tik lietuviškas sūris ar kiti pieno produktai. „Latfood“ vadovas teigia, kad žydai mėgsta lietuviškus saldumynus, bendrovė jau ilgai bendradarbiauja su lietuviškomis firmomis „Mantinga“ ir „Rūta“. Naujus kontraktus M.Feldmanas tikisi pasirašyti su „Kedainių konservais“ ir „Viči“.
Nebijoti atvirumo
Izraelio verslininkų patarimas lietuviams, norintiems bendradarbiauti – nebijoti atvirumo ir tiesioginio bendravimo.
Su „Viči“ bei „Kėdainių konservų“ įmonėmis „Latfood“ bendrauja jau ilgai ir seniai turi planų importuoti šių įmonių produkciją.
„Vis dėlto, kol neatvažiavau į Lietuvą, kol nesusitikau su įmonių atstovais ir nepaspaudžiau rankos, nebuvau tikras, ar pavyks mūsų sandorį užtikrinti. O dabar esu ramus“, – sakė verslininkas.
Z.Lavie lietuvius drąsina ir teigia, kad nereikia vengti net agresyvesnio bendravimo su verslo partneriais.
„Žydai yra atviri ir tiesmuki. Kartais tai galima palaikyti nemandagumu, bet iš tiesų tai tiesiog unikalus mūsų tautos bruožas, kuris iš tiesų mums yra naudingas ir padeda daug ko pasiekti. Lietuviams irgi reikėtų nebijoti ir bendrauti drąsiau.“