Ž. Marcinkevičiaus ir N. Numavičiaus sandoriui – kliūtys

J.Numavičius prašo Vilniaus apygardos teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Ž.Marcinkevičiui ir N.Numavičiaus kontroliuojamai Kipro bendrovei „Bertona Holdings Limited“ sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kol teisme bus išnagrinėtas kito „Vilniaus prekybos“ smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinys dėl sandorių, kuriais N.Numavičius perėmė savo brolių Juliaus ir Vlado Numavičių akcijas ir taip įgijo grupės kontrolę, anuliavimo ir restitucijos.

Prašymą dėl sandorio stabdymo atsiliepimuose teismui – jų kopijas turi BNS – palaiko M.Marcinkevičius ir Juliaus bei Nerijaus Numavičių tėvas Vladislovas Numavičius, tuo tarpu N.Numavičius ir Ž.Marcinkevičius prašo teismo prašymo netenkinti.

J.Numavičius BNS tvirtino, kad prašydamas stabdyti Ž.Marcinkevičiaus ir „Bertona Holdings Limited“ sandorį, jis siekia paskatinti visus „Vilniaus prekybos“ akcininkus surasti bendrą sprendimą dėl verslo ateities ir taip išvengti tolesnių teisminių ginčų.

„Vadinamasis „Vilniaus prekybos“ dešimtukas vis dar nėra iki galo išardytas, nes dabar aiškinamės per teismus ir mane kviečia į tuos teismus. Aš manau, kad kol dešimtuko akcininkai nesusirinks prie vieno stalo, tol jis neiširs ir neišsivaikščios. Pagrindinis mūsų susitarimas buvo, kad visiems tinkamomis sąlygomis turėtume išsivaikščioti. Tai ir yra mano pagrindinis argumentas – noriu, kad būtų pasiektas ir įgyvendintas bendras sutarimas, kuris leistų išvengti tolesnio bylinėjimosi“, – telefonu BNS sakė JAV gyvenantis J.Numavičius.

Jo prašyme teismui laikinai stabdyti sandorį (jo kopiją turi BNS) keliama abejonių ir dėl Ž.Marcinkevičiaus bei „Bertona Holdings Limited“ sandorio vertės.

„Iš viešoje erdvėje pateikiamų šį sandorį ketinančių sudaryti šalių komentarų kyla pagrįstų abejonių dėl šio sandorio vertės ir nurodomos kainos atitikimo realiai sandorio kainai, kadangi sandorį ketinančios sudaryti šalys jį įvardija kaip „socialinį“, nors tokia sąvoka Lietuvos teisėje yra nežinoma ir tai perša išvadą, kad sandorio šalys tokiu būdu mėgina užmaskuoti realios sandorio kainos ir nurodomos jo kainos skirtumą“, – teigiama J.Numavičiaus prašyme.

M.Marcinkevičius siekia panaikinti 2010 metų sandorį, kuriuo 7,24 proc. „Vilniaus prekybos“ įmonių akcijų paketą J.Numavičius padovanojo savo tėvui V.Numavičiui, ir 2010-ųjų kovo 18 dienos sandorį, kuriuo tėvas šias akcijas padovanojo kitam sūnui N.Numavičiui. Taip pat prašoma panaikinti sandorius, 2011 metais sudarytus tarp Vlado Numavičiaus, N.Numavičiaus, „Alodia Traiding“ bei „Setis Capital“, kuriais perleistos „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovių „Akso“, „M.M.M. Projektai“, „Eva grupė“, „Leksita“, „Veldė“ ir „NDX energijos“ akcijos.

Anot M.Marcinkevičiaus, šiais sandoriais perleistų akcijų dalis siekė maždaug po 30 proc., ir tai leido N.Numavičiui įgyti grupės kontrolę.

J.Numavičiaus teigimu, jei teismas panaikintų šiuos sandorius ir pritaikytų restituciją, jis atgautų turėtas grupės įmonių akcijas ir galėtų pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant Ž.Marcinkevičiaus parduodamų akcijų. J.Numavičius taip pat nurodo, kad „Vilniaus prekybos“ grupė yra sudėtinga struktūra, kurioje dalis įmonių, kurių akcijos yra byloje nagrinėjamo ginčo objektas, yra kitų įmonių akcininkės, todėl laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti visoms parduodamoms akcijoms.

„Todėl tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų patenkinti ieškinyje pateikti reikalavimai ir taikoma restitucija, Julius Numavičius įgytų ne tik ginčo dovanojimo sutartimis perleistų akcijų nuosavybės teisę, tačiau ir teisę valdyti kitų „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių akcijas. Todėl šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Julius Numavičius teikia ne tik tų įmonių, kurių akcijos yra šio ginčo tiesioginis objektas, bet ir kitų „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės įmonių akcijų atžvilgiu“, – teigiama prašyme.

N.Numavičiaus atsiliepime teisme teigiama, kad jo brolis J.Numavičius šiuo metu nebėra „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės akcininkas, todėl neturi teisės reikšti reikalavimų kitų šios grupės akcininkų atžvilgiu, juo labiau dėl pirmumo įsigyti perleidžiamas akcijas.

„Julius Numavičius, reikšdamas tokio pobūdžio prašymą, galimai veikia M.Marcinkevičiaus naudai ir, siekdamas nesąžiningų tikslų, su juo derina bendrus procesinius veiksmus. Tokie Juliaus Numavičiaus veiksmai vertintini kaip deliktas – neteisėtas tyčinis kišimasis į kitų asmenų sutartinius santykius, kuriuo, nebūdamas sandorio šalimi, Julius Numavičius siekia sužlugdyti didelės vertės sandorį ir neabejotinai gali sukelti didelę žalą sandorio šalims“, – rašo N.Numavičius.

N.Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė BNS teigė, kad tokiais veiksmais M.Marcinkevičius ir toliau visomis priemonėmis siekia trukdyti bet kokiems „Vilniaus prekybos“ grupėje vykstantiems procesams ir normaliai jos veiklai.

„Tokius J.Numavičiaus ir M. Marcinkevičiaus veiksmus vertiname neigiamai (...) Šių asmenų argumentai teismui dėl Ž.Marcinkevičiaus ir „Bertona Holdings Limited“ sandorio sustabdymo mums keisti ir todėl, kad sandoris niekaip nėra susijęs su šia byla, o „Bertona Holdings Limited“ net nėra šios bylos proceso šalis“, – BNS sakė O.Petroševičienė.

N.Numavičius teismui taip pat nurodė, kad šioje byloje jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – M.Marcinkevičiaus prašymu teismas yra areštavęs ginčo sandoriais N.Numavičiaus įsigytas „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių akcijas.

Ž.Marcinkevičius tikina, kad J.Numavičius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis

Ž.Marcinkevičiaus atsiliepime teismui taip pat teigiama, kad J.Numavičius neturi subjektyvaus teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku ir objektu.

„Šioje byloje Žilvinui Marcinkevičiui nėra keliami jokie reikalavimai, dėl jam priklausančių akcijų nėra jokio ginčo nei šioje, nei jokioje kitoje byloje (....) Šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl Juliui Numavičiui priklausiusio turto. Julius Numavičius gali prašyti areštuoti tik akcijas, kurios jam turėtų būti gražinamos restitucijos atveju, kas jau yra padaryta M.Marcinkevičius prašymu“, – teigiama atsiliepime.

Ž.Marcinkevičius teismui nurodė, kad J.Numavičius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes anksčiau jau pats buvo kreipęsis į teismą ir ginčijo su N.Numavičiumi sudarytus sandorius, tačiau vėliau savo reikalavimų atsisakė ir bylos buvo nutrauktos. Taip pat nurodoma, kad M.Marcinkevičiaus prašymu iškeltoje byloje J.Numavičius anksčiau pateiktame atsiliepime neprašė taikyti restitucijos – nurodė savo nesuinteresuotumą bylos baigtimi ir paprašė teismo bylą išspręsti savo nuožiūra.

Ž.Marcinkevičius taip pat prašo teismo įpareigoti J.Numavičių įnešti 10 tūkst. eurų užstatą į depozitinę teismo sąskaitą jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Ž.Marcinkevičius BNS sakė nekomentuosiantis ginčo, kol nėra priimtas teismo sprendimas.

M.Marcinkevčius aiškina, kad sandorio vertė – per maža

M.Marcinkevičius teismui teigia, kad įvairių „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovių akcijos yra perleidžiamos už per mažą vertę, tuo siekiant padaryti žalą akcininkams bei išvengiant mokesčių mokėjimo.

Bendra sandorio vertė neskelbiama, tačiau nurodoma, kad dalies Ž.Marcinkevičiaus parduodamų įmonių akcijų, kurių pirmumo teise gali įsigyti ir kiti akcininkai, kaina yra 125,6 mln. eurų, tuo tarpu jų buhalterinė vertė 2014-ųjų pabaigoje siekė 263,259 mln. eurų. Brangiausiai įvertintos Ž.Marcinkevičiaus valdomų bendrovių „Patria Holdings“, „NVP projektai“ ir „Entaras“ akcijos (po 29,2 mln. eurų) ir įmonės „Leksita“ akcijų paketas (24,6 mln. eurų).

„Julius Numavičius savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai nurodo, kad Žilvino Marcinkevičiaus, Nerijaus Numavičiaus ir „Bertona Holdings Limited“ suplanuotas sandoris nėra įprastinis verslo sandoris (....) Realiai kyla pagrįstų abejonių dėl sandorio kainos realumo ir atitikimo rinkos kainoms (automatiškai ir byloje ginčo akcijų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma restitucija, vertei) ir ketinamo sudaryti sandorio šalių tikrųjų ketinimų“, – teigia M.Marcinkevičius.

Jis nurodo, kad jeigu sandoris bus įgyvendintas, į biudžetą bus nesumokėta bent 20,649 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamo atsižvelgiant į parduodamų akcijų balansinės vertės ir deklaruojamos sandorio kainos skirtumą.

„Žilvinas Marcinkevičius ir Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama „Bertona Holdings Limited“ tikėtinai manipuliuoja sandorių kainomis, nuslėpdami tikrąsias sandorio aplinkybes ir galimai siekdami sumažinti iš šio sandorio kylančias mokestines prievoles“, – rašo M.Marcinkevičius.

Be to, dalis Ž.Marcinkevičiaus perleidžiamų akcijų yra grupės įmonių, kurios registruotos kitose valstybėse (Estija, Kipre ir panašiai), kur nėra įtvirtinta kitų akcininkų pirmumo teisė, todėl M.Marcinkevičius nurodo nežinantis šių akcijų pardavimo kainos.

M.Marcinkevičius teismui taip pat nurodė, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtina spręsti skubiai, nes Ž.Marcinkevičius ir „Bertona Holdings Limited“ sandorį planuoja baigti balandžio 11 dieną.

„Bertona Holdings Limited“: sandorio kaina atspindi rinkos vertę

„Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovė Diana Dominienė teigė, kad Ž.Marcinkevičiaus parduodamų akcijų vertė yra nustatyta abipusėmis derybomis ir atspindi realią rinkos vertę.

„Sandorio vertę lėmė ne tik parduodamų įmonių vertė, bet ir akcijų paketo dydis (apie 15 proc.) bei ribotas likvidumas. Tam tikrais atvejais įmonių vertė gali būti artima buhalterinei vertei, tačiau tai tik viena iš kainos skaičiavimo dedamųjų. Parduodant akcijas jų kainą įtakoja parduodamo paketo dydis bei jo suteikiamos teisės, taip pat ir realizavimo galimybės – kuo likvidumas mažesnis, tuo didesnė nuolaida, tuo mažesnė akcijų kaina“, – BNS sakė D.Dominienė.

Jos duomenimis, nė vienas kitas akcininkas už Ž.Marcinkevičiaus pasiūlytą kainą akcijų įsigyti nepageidavo, o iš nesusijusių asmenų taip pat neteko girdėti tokių pageidavimų.

„M.Marcinkevičiaus noras paneigti sandorio kainą mūsų nestebina. M.Marcinkevičius savo valdomas akcijas norėtų parduoti gerokai brangiau negu brolis – ir jau buvo pasiūlęs jas įsigyti už kelis kartus aukštesnę kainą. Tačiau likusiems akcininkams tokia kaina yra per aukšta. Jei M.Marcinkevičius teigia, kad mūsų sandorio vertė neatitinka rinkos kainos, tai jis gali rinkoje savo paketą parduoti brangiau ir taip fiksuoti kitą rinkos kainą. Tokiu būdu savo žodžius jis pagrįstų faktais, o ne prielaidomis“, – tvirtino D.Dominienė.

V.Numavičius: „Vilniaus prekybos“ akcininkų struktūros išsaugojimas leis išvengti naujų teisminių ginčų“

V.Numavičiaus atsiliepime teismui teigiama, kad nepritaikius J.Numavičiaus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir pažeidus dabartinę „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų struktūrą, neišvengiamai kiltų nauji ginčai ir būtų reiškiami nauji civiliniai ieškiniai ar keičiami ir papildomi reikalavimai.

„V.Numavičius yra garbaus amžiaus ir sunkiai serga, todėl siekdamas apsisaugoti nuo jo galimo įtraukimo proceso šalimi į naujus civilinius ginčus, palaiko Juliaus Numavičiaus prašymą kol nagrinėjama ši civilinė byla išlaikyti esamą VP prekybos įmonių grupės akcijų nuosavybės struktūrą – tai yra taikyti laikinąsias apsaugos priemones Žilvino Marcinkevičiaus atžvilgiu“, – rašoma V.Numavičiaus atsiliepime.

Pasak jo, kyla pagrįstų abejonių dėl Ž.Marcinkevičiaus ir „Bertona Holdings Limited“ sandorio nustatytos kainos realumo ir atitikimo rinkos kainoms, o tuo pačiu ir šioje byloje ginčo akcijų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma restitucija, vertės.

Apie planuojamą Ž.Marcinkevičiaus ir „Bertona Holdings Limited“ sandorį paskelbta kovo pradžioje. Ž.Marcinkevičiui pardavus turimas akcijas, „Vilniaus prekybos“ ir su ja susijusių įmonių grupės investuotojais liks 6 fiziniai asmenys: N.Numavičius, Vladas Numavičius (apie 2-3 proc. akcijų) , I.Staškevičius, M.Marcinkevičius (7-8 proc.), Mindaugas Bagdonavičius ir Gintaras Marcinkevičius (maždaug po 2 proc.).

Nuo 7 iki 8 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus pastaruoju metu konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku N.Numavičiumi. Pernai vasarą M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.