Vašingtone įsikūręs Tarptautinis tyrimą atliekančių žurnalistų konsorciumas (ICIJ), pelno nesiekianti organizacija, vienijanti per 100 žiniasklaidos įmonių, nurodė, kad anoniminis šaltinis nutekino didžiulį kiekį vidaus naudojimo dokumentų iš Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“ duomenų bazės.
Šios bendrovės, kuri yra viena didžiausių pasaulyje ofšorinių įmonių steigėjų, vienas iš įkūrėjų Ramonas Fonseca sakė, kad tie dokumentai buvo gauti neteisėtai, įsilaužus į „Mossack Fonseca“ kompiuterines sistemas, bet patvirtino, kad didelė jų dalis yra tikri. Tačiau jis neigė, kad „Mossack Fonseca“ vykdė kokią nors neteisėtą veiklą.
Tam, kad padėtų skaitytojams perprasti sudėtingus terminus ir painias schemas, „Novaja Gazeta“ sudarė terminų žodynėlį, kuris svarbus kalbant apie tai, kaip veikia ofšorinės bendrovės.
Kas yra ofšorinė bendrovė?
Ofšorinėmis (lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis) vadinamos šalys bei jurisdikcijos, kur ne vietinėms bendrovėms nustatyti žemi arba nuliniai mokesčiai, o vadovams suteikiamos galimybės nuslėpti dalyvavimo versle faktą. Ofšorinėms zonoms pirmiausiai priskiriamos Karibų jūros baseino salos-valstybės: Panama, Belizas, Mergelių salos. Saugia vieta ofšorinėms bendrovėms taip pat laikoma JAV valstija Delaveras.
Registruojantis agentas
Dažniausiai verslininkas negali tiesiogiai užregistruoti bendrovę, jam būtina kreiptis į registruojantį agentą, kuris savo vardu pateikia įmonės registravimo dokumentus. Jis saugo direktorių ir bendrasavininkų registrą. Tuo užsiima ir bendrovė „Mossak Fonseca“. Norint registruoti ofšorinę bendrovę savininkui reikia pateikti pasą, banko rekomendaciją ir komunalinių paslaugų sąskaitą, kuri patvirtina gyvenamąją vietą. Būtent šių dokumentų dėka „Novaja Gazeta“ ir nustatė galutinius savininkus.
Su politika susijęs asmuo arba PEP (Politically Exposed Person)
Taip agentai ir bankai vadina asmenis, turinčius reikalų su politikais ar jų artimaisiais. Suvokiama, kad sandoriai su tokiais asmenimis turėtų būti tikrinami dar atsargiau ir atsakingiau. Bet, kaip rodo dokumentai, taip vyksta tikrai ne visada.
Tarpininkai registruojantis
Registruojantis agentas – ne vienintelis tarpininkas tarp verslininko ir jo verslo. Reikalus kliento vardu dažniausiai tvarko specialios įmonės, valdančios užsakovo aktyvus. Tarpininkų grandinė gali būti pakankamai ilga. Pavyzdžiui, tvarkyti reikalus kliento vardu gali banko darbuotojai, kurie samdo juridinę bendrovę, o ji tiesiogiai dirba su registruojančiu agentu.
Formalus įkūrėjas
Dažniausiai formaliu įkūrėju tampa kitos bendrovės, tai pat registruotos ofšorinėse zonose arba fiziniai asmenys, salų-valstybių gyventojai. Tikrieji savininkai su formaliais įkūrėjais sudaro pasitikėjimo sutartį, kurioje parašyta, kad „įkūrėjai“ veikia gindamas išskirtinai savininko interesus.
Nominalus direktorius
Dar vienas būdas nuslėpti tikrąjį savininką, surasti nominalųjį direktorių. Šis žmogus pasirašinėja dokumentus, bet pats nepriima jokių sprendimų. Vienas salos gyventojas vienu metu gali būti dešimčių bendrovių direktoriumi, ant popieriaus disponuoti milijardais dolerių, bet faktiškai tik gauti kuklią algą.
Įgaliojimas veikti bendrovės vardu
Šis įgaliojimas rašomas realaus savininko vardu. Tokiu būdu savininkas faktiškai gauna direktoriaus įgaliojimus, bet tuo pačiu lieka neįrašytas į direktorių registrą ir jo anonimiškumas išsaugomas.
Balso perdavimas
Kai kuriais atvejais nominalūs direktoriai prašo savininkų pasirašyti dar vieną dokumentą pavadinimu „Proxy“ (įgaliojimas). Kuomet direktoriui sandoriai atrodo įtartini arba juose figuruoja didžiulės pinigų sumos, vadovas nori apsaugoti save ir turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis nepriėmė sprendimo sudaryti tam tikrą sandorį. Realus savininkas pasirašo, kad būtent jis įgaliojo savo nominalųjį direktorių pasirašyti tam tikrą dokumentą.
Parengė Kristina Rancaitė
