Dar sovietmečiu garsėjusį futbolo klubą verslininkas įsigijo seniai – 1999 metais. Kalbama, kad į jį sukišo ne mažiau kaip 60 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 52,7 mln. eurų).
Laimėjimai – ne tokie ir menki. Ką reiškia vien patekti į Europos lygos grupių varžybas.
Vis dėlto savininko elgesys buvo keistokas.
Treneriai buvo keičiami ir komandai užėmus antrąją vietą Baltarusijoje (po tradicinio čempiono – Barysavo BATE), ir po trijų pergalių iš eilės pačioje sezono pradžioje. J.Čižas sugebėjo išspirti iš komandos net 27 strategus.
Tačiau dabartinis Minsko „Dinamo“ treneris serbas Vukas Rašovičius bent kol kas gali būti ramus dėl savo posto, nes komandos savininkas kovo 28 dieną savo 52-ąjį gimtadienį atšventė sėdėdamas už grotų.
Tik ar futbolininkai bei strategai laiku gaus atlyginimus, ar komanda nesubyrės po keleto mėnesių? Niekas negali būti tuo tikras.
Veiklos sričių – apstu
J.Čižas kaimyninėje šalyje – tikra legenda. Ne vienus metus jis buvo laikomas prezidento Aliaksandro Lukašenkos pinigine.
Verslininko karjerą jis pradėjo nuo didmeninės prekybos ir transportavimo paslaugų. Vėliau koncerno „Triple“ sudėtyje atsidūrė jo įkurtos statybų, žemės ūkio, mažmeninės prekybos, restoranų ir farmacijos įmonės.
Tačiau viena svarbiausių oligarcho veiklos sričių buvo naftos verslas. Tik savotiškas, įmanomas vien Baltarusijoje. Tai – vadinamoji skiedimo schema: į šalį be muitų įsivežama rusiška nafta, čia ji perdirbama, o galutiniai produktai parduodami užsienyje.
Antrojo dešimtmečio pradžioje tokia schema Baltarusijai atnešė milijardus dolerių, nes nereikėdavo mokėti Rusijos taikomo naftos eksporto mokesčio.
Sankcijos nesukliudė
2013 metais J.Čižo pavardė buvo pirmoji neoficialiame įtakingiausių ir labiausiai sėkmės lydimų šalies verslininkų reitinge.
Tiesa, sudarytojai turto vertės negalėjo nurodyti. Kiti šaltiniai minėjo 200 mln. JAV dolerių.
Į Baltarusijos oligarchų sąrašą pakliūti J.Čižui nesutrukdė ir tai, kad jam bei jo įmonėms kurį laiką buvo taikomos ES sankcijos.
Į juodąjį sąrašą kaip vienas pagrindinių režimo rėmėjų vienas turtingiausių Baltarusijos žmonių pateko 2012 metais.
Tačiau pernai spalį teismas Liuksemburge nutarė, kad ES nepateikė įrodymų, jog J.Čižas finansavo autoritarinį režimą Baltarusijoje mainais į paramą jo verslui. Sankcijos panaikintos ir keturioms J.Čižo įmonėms.
Draugystė su prezidentu
Žinoma, nesulaukęs šalies vadžios pritarimo, verslininkas vargu ar būtų galėjęs įžengti į naftos rinką.
J.Čižas dažnai lydėdavo Baltarusijos prezidentą įvairiose kelionėse, neretai su juo bendraudavo neoficialioje aplinkoje. Vienas iš pastarųjų tokių renginių – pernykštis bulviakasis A.Lukašenkos užmiesčio rezidencijoje.
Pats milijonierius net neslėpė artimų santykių su Baltarusijos valdžios viršūnėmis. Per įvairius renginius jis ne kartą stovėjo šalia prezidento, kartu su juo ilsėjosi, žaidė ledo ritulį.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį jis įsigijo namą prestižiniame Minsko Drazdų rajone, kuriame yra ir A.Lukašenkos rezidencija.
Tačiau valdžios viršūnėms artimas verslininkas turėjo ir tam tikrų „socialinių įsipareigojimų“ – pastatyti futbolo stadioną arba ledo rūmus. Kalbama, kad ir „Dinamo“ klubas J.Čižui atiteko ne dėl to, kad jam to labai norėjosi, bet tiesiog taip reikėjo.
Verslas pradėjo buksuoti
Kaip nutiko, kad toks sėkmės lydimas verslininkas atsidūrė už grotų? Apie tai, kad milijonieriaus reikalai klostosi ne itin gerai, A.Lukašenka prakalbo jau prieš keletą metų.
„Iš J.Čižo jau nieko negalima paimti, aš jau prašau, kad jam padėtų finansiškai, kitaip jis bankrutuos“, – 2013 metų pradžioje pareiškė šalies vadovas.
Formaliai „Triple“ ir toliau demonstravo teigiamus rezultatus – 2014 metais koncernas pateko tarp dešimties pelningiausių šalies kompanijų, jo grynasis pelnas siekė apie 65 mln. dolerių.
Tačiau jau pirmąjį 2015 metų pusmetį Baltarusijos finansų ministerija paskelbė, kad grupė patyrė 2 mln. dolerių nuostolių.
2016 metų vasario mėnesio duomenimis, dvi kompanijos, kurios priklausė „Triple“ grupei (vienas didžiausių nealkoholinių gėrimų gamintojų „Aqua Triple“ ir aliuminio profilių gamintoja „Triple-dekor“), nebuvo sumokėjusios mokesčių, o „Dinamo“ žaidėjai laiku nebegaudavo atlyginimų.
Pastaraisiais metais grupė atsikratė kelių kompanijų, buvo atsisakyta kelių finansiškai nenaudingų projektų.
Lėkė Lietuvos link
Anot Baltarusijos teisėsaugos, būtent nesumokėti mokesčiai tapo priežastimi, dėl kurios J.Čižas atsidūrė už grotų. Ir ne bet kaip – jis buvo sulaikytas kovo 11-ąją, daugiau nei 200 kilometrų per valandą greičiu automobiliu lekiantis Lietuvos link.
Tuo metu sulaikymo operaciją surengę baltarusių saugumiečiai vėliau aiškino, kad J.Čižas sukūrė Rusijoje fiktyvią kompaniją, kuriai vadovavo jo vairuotojas iš koncerno atstovybės Maskvoje.
Sumanė apsukti rusus?
Tačiau gali būti, kad tai tikrai nėra vienintelė priežastis, kodėl A.Lukašenka ryžosi paaukoti savo „piniginę“.
Prieš kelis mėnesius buvo sulaikytas ir J.Čižo pavaduotojas ir „Triple“ bendraturtis Vladimiras Japrincevas.
Į pareigūnų akiratį taip pat pateko ir jo sūnus Kazbekas.
Pagal vieną versiją pastarasis su Ukrainos įmone sudarė sandorį dėl dyzelino tiekimo. Ukrainiečiai neva pervedė 1,6 mln. dolerių, bet taip ir negavo degalų, todėl kreipėsi užtarimo į A.Lukašenką ir pateikė ieškinį, kad „Triple“ būti pripažintas nemokiu.
Kalbama, kad J.Čižas apie tokį sandorį apskritai nežinojo, todėl netgi džiaugėsi, kad jo kompanionas su sūnumi pernai rugpjūtį buvo suimti.
Tačiau kartu sklinda gandai, kad pats J.Čižas su V.Japrincevu yra skolingi kai kuriems Rusijos verslininkams dešimtis milijonų dolerių.
Neatgavę pinigų kreditoriai neva kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o šis įkalbėjo A.Lukašenką susitvarkyti savo kieme.
Nebededa aukso kiaušinių
Bet gali būti, kad J.Čižas tiesiog tapo nebereikalingas valstybės vadovui, nes susidūrė su finansiniais sunkumais.
Taip kalbėjo Baltarusijos žurnalistas Dmitrijus Pankovecas, duodamas interviu Rusijos televizijos kanalui „Dožd“.
„Baltarusių verslininkai ir oligarchai panašūs į peniukšlius. Jiems valdžia leidžia gerai įmisti, puikiai gyventi, netgi truputį pakiaulinti.
Tačiau ateina laikas, kai iš jų viskas atimama. Atrodo, kad taip nutiko ir J.Čižui.
Juk niekam ne paslaptis, kad valdžiai dabar tiesiog reikia pinigų“, – dėstė žurnalistas.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
Lietuviai iš J.Čižo dyzelino nebeperka
Dar 2012 metais, kai ES buvo paskelbusi sankcijas Baltarusijos režimo rėmėjams, J.Čižo koncerno „Triple“ (nuotr.) įmonės tiekdavo dyzeliną ir į Lietuvą. Spėjama, kad tuo metu jam priklausė apie 10 proc. šių degalų rinkos mūsų šalyje.
Jį daugiausia pirkdavo mažosios degalinės ar smulkieji degalinių tinklai, nes baltarusiškas dyzelinas buvo pigesnis nei gaminamas „Orlen Lietuva“.
Tačiau dabar padėtis pasikeitė.
„Nesu girdėjęs, kad kas nors iš mūsiškių pastaraisiais metais būtų gabenęs į akcizinius sandėlius baltarusišką dyzeliną. Šiuo metu daugiausia jo perkame iš Latvijos“, – aiškino Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Anot jo, atsigabenti degalų iš Baltarusijos galima, tačiau tik geležinkeliu. Vežti automobilinėmis cisternomis iš Latvijos yra gerokai patogiau.
