36 metų moteris leidžia du žurnalus, Trondheimo miesto konsulate dirba su inovacijų projektais ir verslo sektoriuje, o taip pat su kolegomis įkūrė vieną pirmųjų verslo inkubatorių Norvegijoje, tapusį vienu žinomiausių šalies inovacijų centrų.
„Kodėl tai darau? Tiesiog jaučiau poreikį šiems dalykams, mačiau, kad kažko trūksta, ir nusprendžiau pati tai sukurti“, – sako Jaya, kuriai, atrodo, jokie apribojimai negalioja. Šiuo metu moterims visame pasaulyje ji pasakoja apie lyčių vaidmenį versle ir būdus jį keisti.
– Daug kalbate apie sunkumus, su kuriais susiduria moterys, siekdamos sėkmės versle. Bet žvelgiant į jus, neatrodo, kad kažkas stabdytų.
– Nuo mažens aš tarsi atsisakiau matyti problemas. Mano tėtis yra verslininkas, vaikystėje leisdavau laiką jo darbovietėje, jis nuolat man pasakodavo apie savo planus, kaip sekasi įmonei. Tuomet dar nesupratau, kad taip jis mane tarsi treniruoja, ruošia mano pačios karjerai. Jis keitė mano perspektyvą, požiūrį į verslą.
Jeigu to nebūtų buvę, galbūt nebūčiau pradėjusi verslo. Mane mokė, kad kliūčių nėra, ir aš neleidau sau jų matyti. Dabar, kai daug kalbu apie moteris versle, suvokiu, kad tų kliūčių vis dėlto buvo ir išlieka nemažai.
– Kaip manote, kodėl 2016 m. mes vis dar turime kalbėti apie moteris versle ir skatinti jų verslumą?
– Tai neįtikėtina, ar ne? Norvegijoje jau kokius 10 metų niekas nebekalba apie verslą ir motinystę, nors atrodo, kad tai yra vienintelis dalykas, skiriantis verslininkus vyrus nuo moterų. Vis dėlto moterims versle iškyla daug problemų. Manau, kad tai susiję su vertybių sistema, kuri formavosi anksčiau.
Žmonės vis dar tiki stereotipais, ir moterys tuos principus pripažįsta, kartais pačios to nesuprasdamos. Taip moterys save stabdo, kartais apie tai net nesusimąstydamos. Tai yra bendravimo būdas, kuris turi keistis. Kai pačios moterys sugebės į save pažvelgti kitaip ir pradės kitaip bendrauti, konferencijų apie moteris versle nebereikės, nes tai taps, kaip ir turėtų būti, savaime suprantamu dalyku.
– Sakote, kad Norvegijoje niekas nebešneka apie verslo ir motinystės derinimą. Lietuvoje ši tema vis dar aktuali. Kaip Norvegijoje sprendžiamos šios problemos?
– Kiek pastebiu, apie motinystę ir verslą nebešnekama Norvegijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tiesa, kitur tai vis dar yra problema. Norvegija visiškai pakeitė savo tėvystės atostogų tvarką.
Kiekvienas vyras privalo pasiimti bent 6 savaites tėvystės atostogų vaikui gimus ir iki kol vaikučiui sueina pusantrų metų, turi pasiimti tam tikrą skaičių laisvadienių ir praleisti juos su vaiku. Tai pakeitė situaciją. Visų pirma, žmonės džiaugiasi galimybe pabūti su savo vaikais. Antra, motinystė nebėra siejama vien su moterimis. Tai, kad ir vyrai turi imti vaiko priežiūros atostogų, tapo savaime suprantamu dalyku.
Svarbu suvokti, kad šeima yra šeima, o verslas yra verslas. Derinti verslą ir motinystę tikrai galima. Siekti karjeros turint naujagimį įmanoma, lygiai taip pat karjera nenukenčia, jei moteris pasiima pusmetį ar metus motinystės atostogų.
– Priimami vis palankesni įstatymai, leidžiantys moterims visavertiškai dalyvauti versle. Ar pastebite pokyčių ir visuomenėje?
– Tikrai taip. Pirmiausia, keičiasi nuostatos apie patį verslą. Šiandien noras turėti verslą nebėra vien pelno siekimas. Žinoma, kiekvienas verslas siekia būti pelningas, bet pagrindine motyvacija tuo užsiimti tampa susidomėjimas kažkokiu dalyku, idėja ir kūrybiškumas. Verslas nebėra tiesiog industrija, kurios tikslas – generuoti pinigus.
Būtent dėl to atsiranda vis daugiau moterų, norinčių užsiimti verslu. Tiesa, aš manau, kad verslių moterų nemažai buvo visuomet, tiesiog dabar jos pradėjo aktyviau reikštis ir reprezentuoti save.
Nepaisant to, kad keičiasi ekonomika, verslas ir pati visuomenė, sunkumų išlieka.
– Jūs su sunkumais susitvarkote puikiai. Ką patartumėte kitoms moterims?
– Visuomet sakau, kad moterys turi „nulaužti kodą“, trukdantį joms veikti. Tai aktualu ne tik toms moterims, kurios nori užsiimti verslu. Kaip jau minėjau, daugybė dalykų, kurie stabdo moteris, yra kilę iš pasąmonės. Svarbu juos pajusti ir atpažinti.
Tereikia įsivaizduoti, ką labiausiai norėtumėte gyvenime nuveikti, ir suvokti, kas trukdo tai padaryti. Dažnai pasitaiko, kad tie trikdžiai – visiškai netikri. Lygiai taip pat svarbu nuolat atkreipti dėmesį į akimirkas, kai mes kažko nedarome, nors norėtumėme. Moterys neretai turi daug baimių, susijusių su įvairiais stereotipais, kurios joms trukdo, nors iš tiesų nėra realios – pavyzdžiui, daugelis nežino, kodėl net ir turėdamos ką pasakyti, pasitarimų metu tyli.
Kai daugiau moterų pradės kreipti dėmesį į tokias smulkmenas ir laužyti nerašytus ir nereikalingus kodus, ilgainiui pasikeis ir visa sistema. Aš neleidau sau matyti sunkumų, todėl jie man netrukdė – aš net nepagalvojau apie tai, kad man, kaip moteriai, gali būti sunkiau užsiimti verslu. Ir man nebuvo sunku, nes daugybė moterų ir vyrų skirtumų ar trukdžių moterims yra vien tik mūsų galvose.
