„Pagrindinė išvada, kodėl taip įvyko, matyt, ir būtų
sumažėjęs pirkėjų dėmesys rusiškoms prekėms dėl geopolitinės
situacijos“, – sakė jis ir pridūrė, kad rusiškos kilmės prekių
šalies prekybos įmonėse apskritai nėra labai daug, o mažėjant
jų paklausai, prekybininkai atitinkamai koreguoja asortimentą ir kai
kurie jų šios kilmės prekių pasiūlą dar mažina.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto katedros vedėja Justina
Gineikienė dienraščiui teigia, kad rusiškoms prekėms lietuviai
puoselėja prieštaringus jausmus – lietuviai neigiamai vertina šias
prekes, nes jos kelia asociacijų su priešiška užsienio šalimi,
kita vertus, prekės vis dar kursto nostalgiją.
„Apie penktadaliui Lietuvos gyventojų šie prieštaringi
jausmai yra vienodai stiprūs. Priešiški politiniai ir ekonominiai
įvykiai iš užsienio valstybės pusės didina tikimybę, kad tos
valstybės prekės bus boikotuojamos. Tokie efektai matyti daugelyje
pasaulio šalių, jie veikia ir Lietuvoje. Kyla klausimas, kiek
stiprus bus priešiškas jausmas prekės atžvilgiu, palyginti su
teigiamu jausmu tai pačiai prekei“, – tvirtino J.Gineikienė.
Ji taip pat pažymi, kad neigiami įvykiai turi daug didesnę
įtaką vartotojų elgsenai nei teigiami – augant priešiškumui tarp
šalių tikėtina, jog prekės bus boikotuojamos.
