Už pieno kilogramą iki kitų metų pradžios perdirbėjai Lietuvos žemdirbiams turės mokėti ne mažiau kaip 16,5 cento. Tokią įstatymo pataisą vakar skubos tvarka palaimino Seimas.
Galima guldyti galvą, kad šitokių nesąmonių nėra nei kitose ES šalyse, nei bet kurioje valstybėje, jeigu tik ten veikia rinkos dėsniai. Bet parlamentarai nusprendė, kad diktatūra prieš rinkimus – kaip tik.
Greičiausiai juos nugąsdino kitą savaitę sostinės centre planuojamas žemdirbių mitingas. Tačiau priėmus šį įstatymą jis tikrai nebus atšauktas.
„Išsigando karvių prie Seimo? Mes planų nekeisime“, – vakar sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.
Susilaikė tik vienas
Idėją reguliuoti pieno supirkimo kainas savaitės pradžioje iškėlė „darbiečių“, kurie į postą delegavo žemdirbių rūstybę užsitraukusią žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, išminčiai. Tačiau antradienį dėl šio projekto net nebuvo balsuojama.
Mat iškart įžvelgta, kad pataisos gali prieštarauti Konstitucijai. Būtent tokį išaiškinimą Seimui vakar pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurio vadovas Julius Sabatauskas vienintelis susilaikė balsuodamas, o 93 parlamentarai pakėlė rankas „už“.
Kas gi numatyta skubiai priimtame įstatyme? Ogi tai, kad pieno supirkėjai ir perdirbėjai privalo žemdirbiams mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną, o tarpininkai – ne mažiau kaip 130 eurų.
Už šių reikalavimų nevykdymą pirmą kartą bauda siektų 1 proc. metų apyvartos, o už pakartotinį pažeidimą – padvigubėtų.
„Darbiečių“ duomenimis, dabar smulkieji pieno gamintojai gauna vidutiniškai 14,7 cento už litrą pieno, kiti – apie 16 centų.
Jokios naudos, tik žala
Galbūt karvių laikytojams toks įstatymas tikrai reikalingas, nes pieno supirkimo kainos tikrai labai mažos?
„O ar yra įstatyme numatyta, kad perdirbėjai privalo supirkti pieną? Nėra? Tai kas iš tokio įstatymo?
Kita vertus, kodėl 16,5 cento už kilogramą? Būtų 35 centai, tai jau kita kalba.
Dabar gal išloš nebent patys smulkiausi, kuriems mokama po 8–10 centų, tik jeigu iš jų kas nors pirks pieną“, – skeptiškai priimtą teisės aktą įvertino J.Vilionis.
Jis pats su sūnumis laiko apie 250 karvių. Anot asociacijos vadovo, šiuo metu pieno kilogramo savikaina jo ūkyje yra apie 30 centų, nes yra paimtos paskolos, kurias reikia atiduoti.
Tik, suprantama, tiek dabar pienas nekainuoja, todėl tenka dirbti nuostolingai.
Trauks pirkti kitur
Iš esmės šis įstatymas gali būti paskutinė vinis į smulkiųjų pieno ūkių karstą. Perdirbėjai neslepia paprasčiausiai nebepirksiantys iš jų pieno.
Apskaičiuota, kad surinkti jį iš žemdirbių kainuoja apie 55 eurus už toną, – tiek atsieina logistikos, pieno punktų ir jų darbuotojų išlaikymo sąnaudos.
„Aišku, kad Seimas nusprendė sunaikinti smulkiuosius ūkius. Galėjo priversti juos trauktis su ES paramos išmokomis, tačiau dabar paleis basus ir be kelnių.
Esant tokioms sąlygoms perdirbėjai pirks pieną tik iš stambiųjų ūkininkų, kuriems ir dabar moka daugiau, nei nustatyta riba.
Galima dar daugiau atsigabenti iš Latvijos ar Estijos, nes ten pienas geresnės kokybės ir pigesnis nei pas mus“, – neslėpė Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.
Anot jo, vakarykštis sprendimas aiškiai įrodė, kad Lietuvos politikai neturi jokios ilgalaikės strategijos dėl pieno sektoriaus.
„Valstybė privalo skubiai priimti sprendimus dėl tiesioginės paramos žemdirbiams, kurių padėtis, ypač smulkiųjų, iš tiesų sudėtinga.
Likimo valiai žemdirbių palikti negalima, nes be jų neišsivers ir perdirbimo pramonė“, – aiškino perdirbėjų asociacijos vadovas.
Žinia gerokai apstulbino
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas agentūrai BNS pripažino buvęs smarkiai nustebintas, kad Seimas ryžosi priimti tokią pataisą. Anot jo, tai tikrai nieko gera neduos.
„Turėjome precedentą 2003 metais, kai buvo nustatyta 33 lietuviškų centų kaina už kilogramą pieno. Pieno perdirbėjai visiems tiek mokėjo.
Tas pat atsitiks ir dabar.
Didžiųjų pieno ūkių parduodamo pieno kaina kristų, ir tai turėtų neigiamą finansinę įtaką jiems“, – sakė B.Markauskas.
Ragino atšaukti įstatymą
Vakarykštė pataisa papildė ir taip daug triukšmo sukėlusį vadinamąjį Pieno įstatymą, kuris buvo priimtas dar pernai V.Baltraitienės ir jos bendražygių pastangomis. Tada irgi buvo aiškinama, kiek daug naudos jis duos ūkininkams.
Tačiau patys žemdirbiai jau ne pirmą mėnesį ragino atšaukti įstatymą. Tai pasiūlė ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija, kurios vadovas J.Vilionis pripažino, kad ūkininkams jis padarė daugiau žalos nei davė naudos.
Tą pat teigė ir perdirbėjai. Mat jiems numatyta prievolė, kad superkamo pieno kiekis negali skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo numatyto sutartyje.
Ar nukrypimas būtų į vieną, ar į kitą pusę, vis vien laukia įspėjimas arba bauda.
„Viena perdirbimo įmonė dėl to buvo įspėta net 16 kartų. Ką dabar ji daro? Laikosi įstatymo raidės, nors galėtų supirkti daugiau pieno. Keista, jog įstatymas veikia prieš ūkininkų interesus, nors sukurtas tam, kad juos gintų“, – stebėjosi „Pieno centro“ vadovas E.Simonis.
Iš pirmų lūpų
Edita Kriščiūnienė
Prezidentės patarėja
„Labai nustebino ši skuba priimant įstatymą. Akivaizdu, kad jis prieštarauja rinkos ekonomikai, kuri yra viena pamatinių ES vertybių. Mūsų teisės grupė dabar atidžiai svarstys, ar šis įstatymas nesikerta su Konstitucija.“
Šarūnas Keserauskas
Konkurencijos tarybos pirmininkas
„Tai nedera su sąžiningos konkurencijos laisve. Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad Lietuvos valstybė yra rinkos ekonomika, kainų reguliavimas yra galimas išimtiniais atvejais.
Šiuo atveju taip nėra ir nėra pagrįsta įstatymo lydimuosiuose dokumentuose. Jeigu kam nors Konstitucija nėra svarbus argumentas, tai toks įstatymo teigiamas poveikis abejotinas ir gali būti neigiamas.
Kas iš to, jei bus minimalios kainos – pieno supirkėjai gali nepirkti pieno visai.“
Žilvinas Šilėnas
Laisvosios rinkos instituto prezidentas
„Tokiu populistiniu sprendimu parlamentarai daro meškos paslaugą ir vartotojams, ir perdirbėjams, ir patiems ūkininkams.
Projekto rengėjai nutyli, kad už sureguliuotas ir padidintas lietuviško pieno kainas sumokėtų ne kas kitas, o vartotojai. Ūkininkams perdirbėjai turės mokėti daugiau, taip brangs ir pieno produktai. Tai atsisuks prieš pačius ūkininkus.
Jei išaugs lietuviško pieno kainos, galima prognozuoti, kad daugiau pieno tiesiog būtų superkama iš kaimyninių šalių.
Juk niekas neprivers supirkti viso lietuviško pieno už reguliuojamą kainą. Taip savo ūkininkams ne tik nepadėsime, bet apskritai išstumsime iš verslo.“
