Išjudino projekto traukinį
Naujos Trakų autobusų stoties vizualizacija – jau parengta, verslininkai jau skaičiuoja investicijų grąžą, o projektą pamatę trakiškiai ploja katučių. Trakų rajono valdžia rengiasi priimti politinius sprendimus, kol kas palankius tik vienam investuotojui.
Anot šio rajono merės Editos Rudelienės, pinigų biudžete sunku sukrapštyti net ir tiems investiciniams projektams, kurie finansuojami ES lėšomis. Tad ką bekalbėti apie autobusų stotį, jei ją reikėtų atnaujinti tik už savivaldybės pinigus.
„O ką, nereikia Trakams autobusų stoties? Juk dabartinė – miesto gėda. Anksčiau pati vairuodavau automobilį, o dabar, jei prireikia, į sostinę ar kur kitur važiuoju autobusu“, – užklausus, ar trakiškiai jau matė naujos autobusų stoties projektus, atgal kirto Trakų gyventoja.
Žmonės ploja iš anksto
Stotis, kuriame ratus suka keleivius išlaipinantys bei įlaipinantys autobusai, yra prie pat įvažiavimo į Trakus. Ši vieta investuotojams – ypač patraukli. Neverta net abejoti, kad į Trakus iš sostinės traukiantys turistai gausiai pamaitintų bet kokį prekybos centrą, iškilusį ties miesto vartais.
Todėl įžvalgūs verslininkai jau baigia sukirsti rankomis su savivaldybe. Jie suskubo sukurti projekto vizualizaciją – kaip turėtų atrodyti naujoji autobusų stotis ir prie jos prigludęs nemenkas prekybos centras.
Tačiau tam tikrų reikalavimų jie negali apeiti – projektus investuotojai turi suderinti su miesto bendruomene. Ir tai jau padarė.
Ketvirtadienį, kovo 17-ąją, Trakų rajono savivaldybės salė šniokštė nuo plojimų žmonių, sugužėjusių susitikti su galimais investuotojais, supažindinusiais su Trakų autobusų stoties rekonstravimo projektu. Kas juos taip sužavėjo?
Mainams jau pasirengta
Idėja mainais į žemės sklypą atnaujinti autobusų stotį – ne nauja. Ją yra sumaniusi investicijų į komercinės paskirties projektus bendrovė „Projestos projektai“, pavymui tokia schema ėmė naudotis ir kiti investuotojai.
Taip miestuose – Alytuje, Varėnoje, Ukmergėje, Skuode, Šiauliuose, Kėdainiuose, Palangoje ir kituose – buvo rekonstruotos arba pastatytos naujos autobusų stotys, o greta jų iškilo prekybos centrai.
Tačiau visur vyko viešieji sklypų aukcionai, kuriuose dalyvavo projektų plėtotojai, o vėliau jų pastatytus statinius parduotuvėms išsinuomojo prekybos tinklus valdančios įmonės.
Investuotojai nebarsto veltui pinigų projektuotojams, kad šie sukurtų vizualizaciją iš anksto, dar neaptarus su užsakovu veiksmų plano. Tikėtina, taip nutiko ir Trakuose, nes investuotojai apie Trakų autobusų stotį jau kalba taip, tarsi beliktų pradėti statybas.
Statyboms pakaks metų?
„Nuo 2012-ųjų investuoju į komercinius objektus. Tokių investicijų esu atlikęs daugybę. Trakų autobusų stoties projektas – vienas tų objektų, kuris mane ypač domina. Tai specifinė vieta“ , – susipažinti su projektu susirinkusiems Trakų gyventojams pratarė investicijų bendrovės „Trastas“ savininkas ir vadovas Darius Nedzindskas.
Greta autobusų stoties, Trakų Senamiesčio teritorijoje, maždaug 30 arų dydžio žemės sklypą yra įsigijusi „Rimi“ nekilnojamąjį turtą valdanti bendrovė „Hakonlita“. Sujungus šį sklypą su valstybinės žemės gabalu, išnuomotu savivaldybės įmonei „Trakų autobusai“, bus bandoma paversti jį komerciniu: iškelti jame naują stotį bei „Rimi“ prekybos centrą.
Anot D.Nedzinsko, jis pats asmeniškai į šį projektą investuos 2,5 mln. eurų. Jis apskaičiavo, kad, gavus statybos leidimą, šis projektas bus įgyvendintas maždaug per metus.
„Tačiau tam dar reikia keleto sutarčių“, – aiškino verslininkas.
Sklypas, kurį nuomos sutartimi valdo bendrovė „Trakų autobusai“ ir „Hekonlita“ sklypas turi tam tikrų apribojimų, numatytų ir bendrajame, ir detaliajame miesto plane. D.Nedzinsko teigimu, tokiu atveju su savivaldybe reikės pasirašyti sutartį – įsukti teritorijų planavimo dokumentų pakeitimus – pakoreguoti Trakų miesto bendrąjį bei detalųjį planus.
„Savivaldybė tam neskirs vieno euro – už visus dokumentų pakeitimus pats sumokėsiu. O jų reikia, kad toje teritorijoje būtų galima statyti ne tik autobusų stotį, bet ir naudoti sklypą komercinėms reikmėms“, – aiškino D.Nedzinskas.
Kita sutartis susijusi su parama. Esą pagal ją socialinėms miesto reikmėms bus skirta 100 tūkst. eurų parama.
Trečioji – žemės mainų sutartis su bendrove „Trakų autobusai“. Štai ši sutartis ir sukėlė nemažai įtarimų opozicijoje esantiems Trakų rajono politikams.
Apėjo reikalavimus
Teisės aktai yra numatę, kad pačios savivaldybės negali imti ir paprasčiausiai sumainyti valstybės turto su privačiu nekilnojamuoju turtu. Ir negali tų sklypų bet kam išnuomoti. Tam jos privalo skelbti aukcioną.
Investuotojai Trakuose sugalvojo, kaip tokį reikalavimą apeiti.
„Privataus sklypo vertė yra 90 tūkst. eurų, autobusų stoties pastato – 190 tūkst. eurų. Mainų sutartimi sklypas būtų iškeičiamas į 47 proc. autobusų stoties pastato. Tokiu būdu su „Trakų autobusais“ taptume sklypo bendraturčiais. Tai leistų man, kaip investuotojui, pradėti procedūras, kurių reikia norint gauti statybos leidimą.
Įgyvendinus projektą, nuosavybė būtų atskirta – „Trakų autobusams“ atitektų naujoji stotis“, – verslo planą suguldė D.Nedzinskas.
Investicijų grąža – apskaičiuota
Ketvirtoji – nuomos sutartis, anot D.Nedzinsko, būtų sudaryta su bendrove „Hakonlita“ dėl „Rimi“ prekybos centro nuomos.
Pagal projektą prekybos centras būtų vidutinio dydžio – užstatymo plotas siektų apie 2000 kv. metrų, prekybos salė – apie 1300 kv.m. Tuo tarpu autobusų stoties pastatas užimtų 200 kv. metrų plotą.
„Tai būtų išskirtinis prekybos centras, toks, kokio Lietuvoje dar nėra. Vien į pastato fasadą ketinama investuoti per 300 tūkst. eurų“, – pažadų miglą ant trakiškių užleido D.Nedzinskas.
Jo teigimu, įgyvendinus projektą bus sukurta 50 naujų darbo vietų bei atsiras 63 vietos automobiliams parkuoti.
„Paskaičiavau, kad kas mėnesį projekto investicijų grąža sieks 14-15 tūkst. eurų, o visos investicijos man sugrįš per 14 metų“, – užsiminė verslininkas.
Neliko alternatyvų
Vis dėlto investuotojų susitikime su Trakų gyventojais plojo ne visi.
„Norėtume, kad savivaldybė suteiktų galimybę ir mums pateikti savo projekto versiją, kaip galėtų atrodyti autobusų stoties rekonstrukcija ir kaip būtų galima pagerinti Trakų infrastruktūrą.
Konkurencija – sveikas dalykas. Trakų miestui dėl to būtų tik geriau“, – prakalbo savivaldybės susitikime su gyventojais dalyvavęs bendrovės „Maxima LT“ Plėtros departamento vadovas Andrius Kmieliauskas.
Jo teigimu, gyventojai turi teisę rinktis, bet kaip jie gali vertinti dabartinį projektą nematydami kito pasiūlymo – nei vizualinės, nei finansinės išraiškos? „Visa bėda, kad savivaldybė viešai neskelbė savo planų. Nebuvo niekur informacijos nei apie sumanymą, nei apie projektavimą“, – užsiminė A.Kmieliauskas.
Pasak Projetavimo ir restauravimo instituto vadovo, Trakų gyventojo Algirdo Steponavičiaus, nei architektūrinis projekto sprendimas, nei urbanistinis jo aspektas neatitinka Trakų Senamiesčio specifikos be teisės aktų reikalavimų.
Jo teigimu, projektuotojai neatsižvelgė į du ypač svarbius teisės aktus – specialiuosius planus, kurių reikalavimų būtina paisyti planuojant investicijas Trakų Senamiestyje.
„Bet šiuo metu stoties projektas – tai tik vizualizacija ir duomenys apie investicijas. Kai bus rengiamas techninis projektas, institucijos, su kuriomis jis bus derinamas, ir pasakys savo nuomonę. Iki statybos leidimo – ilgas kelias“, – investuotojų pusėn stojo merė E.Rudelienė.
Pasak Trakų rajono savivaldybės tarybos narės Gelenos Drungilienės, apskritai investuotojo atėjimą gaubia melagystės. „Iš pradžių buvo aiškinama, kad prekybos centras užims 800 kv. metrų, dabar jau numatyta užstatyti per 2000 kv. metrų plotą. Ar taip galima lyg niekur nieko didinti komercinį plotą istoriniame nacionaliniame parke?“ – pyktelėjo G.Drungilienė.
Bet traukinys jau pajudėjo. Investuotojai gavo visuomenės pritarimą. Ir jau pateikė projektą svarstyti artimiausiam tarybos posėdžiui. Gavę tarybos pritarimą jie galės žengti kitą žingsnį – siekti, kad būtų pakoreguoti bendrasis ir detalusis planai.
Statyboms Senamiestyje – griežti reikalavimai
Gintaras Abaravičius
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriaus
„Ir mūsų direkcija, ir kitų atsakingų institucijų specialistai investuotojams pateikė išsamius paaiškinimus dėl komercinio projekto galimybių. Manyčiau, sąmoningai investuotojas nekalba apie su specialiuosius planus, vienas jų – „Trakų Senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas“, kitas – „Trakų Senamiesčio sklypų išplanavimo projektas“.
Tai galiojantys specialieji dokumentai, kurie yra aukštesni už bendrąjį bei detalųjį planus. Šių dokumentų neįmanoma ignoruoti, keičiant privataus sklypo paskirtį.
Pagal Trakų Senamiesčio sklypų išplanavimo projektą šioje vietoje būta pirmojo Senamiesčio pastato. Jis nebuvo laikomas architektūrine kultūros vertybe, bet buvo svarbus kaip urbanistinis objektas.
Net jei bandoma įrodyti, kad su visomis institucijomis bus galima sutarti dėl projekto, vis dėlto specialiųjų planų ignoravimas suteiks dingstį skųsti šį projektą, prasidės teisminiai ginčai. Nes tai bus ne kas kita, kaip dalies Senamiesčio sunaikinimas.“
