Darbdaviui – dar vienas kirtis
Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtas Valstybinės darbo inspekcijos ieškinys dėl administracinės teisės pažeidimo. Nustatyta, kad atsakovas, “Arctic Fishing“ direktorius G.Gruzdys, Lietuvos laive „Karalius“ nelegaliai įdarbino 23 Rusijos piliečius. Jis „Sodrai“ apie tai iš anksto nebuvo pateikęs jokios informacijos.
Jūrininkų darbdavys G.Gruzdys mėgino aiškinti, kad darbo sutartis su jūrininkais sudarinėjęs ne jis, o verslo partnerė – Magadane registruota Rusijos įmonė „Olankam“. Tačiau teisėja Violeta Balčiūnienė tokiais argumentais nepatikėjo.
Lietuvoje registruotos žvejybos įmonės „Arctic Fishing“ vadovui F.Gruzdžiui buvo skirta 23 tūkst. eurų bauda.
Tai jau ne pirmas teismo kirtis darbo įstatymų nesilaikančiam G.Gruzdžiui – anksčiau už nelegalų 24 Rusijos ir 2 Lietuvos piliečių įdarbinimą tame pačiame laive „Karalius“ jis buvo nubaustas 22,5 tūkst. eurų bauda. Sprendimas įsiteisėjęs ir perduotas antstoliams, kad jie galėtų išieškoti pinigus.
Pernai kovą Klaipėdos apylinkės teismas G.Gruzdžiui skyrė dar vieną 25,1 tūkst. eurų baudą už kitame „Arctic Fishing“ laive „Jūros vilkas“ nelegaliai įdarbintus žmones – 27 Rusijos ir 2 Lietuvos piliečius.
Lietuvos vėliava – tik priedanga?
Prieš kelerius metų laivuose “Jūros vilkas“ ir „Karalias“ dar plaikstėsi Rusijos vėliava. „Arctic Fishing“ juos įsigijo Kamčiatkoje po to, kai Rusija suskato ne juokais tramdyti Tolimųjų Rytų žūklavietes įžūliai siaubiančius krabų gaudytojus. Būta ir ginkluotų pasieniečių susirėmimų su sprunkančiais brakonieriais.
„Arctic Fishing“ savininkas, JAV Sietlo mieste įsikūręs rusų kilmės verslininkas Aleksandras Silaginas, įgytus laivus iš Kamčiatkos perplukdė į Arkties vandenis. Dabar “Karalius“ ir „Jūros vilkas“ krabus gaudo atšiaurioje Barenco jūroje.
Neseniai „Arctic Fishing“ flotilę papildė dar vienas Kamčiatkoje anksčiau su Rusijos vėliava plaukiojęs krabams gaudyti pritaikytas laivas „Kapitan Basov“. Naujieji šeimininkai ir jam suteikė lietuvišką vardą – „Žalgiris“.
Iškeitę rusiškas vėliavas į lietuviškas „Jūros vilkas“ ir „Karalius“ prieš dvejus metus pirmą kartą sukėlė įtarimų Europos Sąjungos vandenyse, kai plaukė į naujas žūklavietes Barenco jūroje.
Olandijos uoste „Jūros vilką“ patikrinę inspektoriai užfiksavo ES įstatymų pažeidimą – Lietuvoje registruotame laive darbavosi 27 Rusijos piliečiai. Jie dar nebuvo spėję nuleisti savo šalies vėliavos, gal manė, kad to daryti nebūtina.
„Samdydami Rusijos, Ukrainos arba kitų trečiųjų šalių atstovus „Arctic Fishing“ savininkai rizikuoja. Juk ne pirštu penėti, žino, kad Lietuvoje registruotų laivų įgulas turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai mūsų šalies arba ES ekonominės erdvės piliečių“, – kalbėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža.
Gynėjai klaidino ir premjerą
Vėliau Arkties vandenyse „Jūros vilką“ sulaikė ir nuplukdė į Murmanską Rusijos pasieniečiai. Laivo kapitonui Aleksandrui Gluško pateikti įtarimai dėl neteisėto krabų gaudymo išskirtinėje Rusijos ekonominėje zonoje.
Tada galutinai paaiškėjo, kad Barenco jūros gelmių išteklius šukavo ne lietuviai, o iš Kamčiatkos atsiųsti ir Lietuvos vėliava kaip figos lapeliu prisidengę nelegalūs „Arctic Fishing“ samdiniai – Rusijos piliečiai.
Rusijos pakrančių apsaugos kariškių sulaikyto „Jūros vilko“ kapitonui A.Gluško, kuris yra Lietuvos pilietis, skirta 4 mln. rublių (59,1 tūkst. eurų) administracinė bauda už žvejybos taisyklių pažeidimus.
Lietuvos garbę dar mėgino ginti žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, įrodinėjusi, kad „Jūros vilkas“ krabus gaudęs ne Rusijos, o Rytų Atlanto žuvininkystės komisijos (NEAC) administruojamoje zonoje, kurią gali naudotis ES, Rusija, kitos šalys.
Už amerikiečio A.Silagino valdomą „lietuvišką“ krabgaudžių laivyną tada mūru stojo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – svaidė žaibus Rusijos link, siuntė emysarus į Murmansko uostą vaduoti ten areštuotojo „Jūros vilko“.
Žuvininkystės departamento valdininkai ne tik ministrę V.Baltraitienę, bet ir premjerą Algirdą Butkevičių kažkaip sugebėjo įtikinti, kad „Arctic Fishing“ laivo įgula neva legaliai traukė krabus Barenco jūroje.
Galiausiai paaiškėjo, kad „Jūros vilkas“ vis dėlto įmerkė uodegą ne ES, o Rusijai priskirtoje žvejybos zonoje.
Tuomet politikai, užuot pripažinę realybę, ėmė žarstyti priekaištus Europos komisijai – esą ji kalta, kad neinformavo Lietuvos apie žvejybos teritorijų Rytų Atlante pakeitimus.
Moka baudas ir vargo nemato
Darbą Arktyje tarp ledo lyčių krabus gaudyklėmis graibstančiuose „Arctic Fishing“ laivuose net ištvermingi jūrininkai vadina „savanoriška katorga“ – denyje be pertraukos tenka darbuotis pusę paros.
Tokiuose laivuose pirmuoju smuiku groja krabų gaudymo patirtį Kamčiatkoje sukaupę rusai. Lietuvos piliečiams kapitonų ir mechanikų pareigos patikimos dėl akių, kad ES inspektoriai mažiau kabinėtųsi.
„Jie tik vykdo kitų organizatorių jūroje ir krante nurodymus, apie krabus nieko neišmano. Statinių darbas laivuose – spaudyti ir gaudyti“, – kalbėjo vienas „Arctic Fishing“ laivuose dirbęs klaipėdietis.
Nemėgstančiam lankytis teismuose G.Gruzdžiui nuo 2014 metų surašyti penki administracinės teisės pažeidimo protokolai. Trys bylos jau išnagrinėtos – tiesioginiam krabų gaudytojų darbdaviui skirtos nemenkos piniginės baudos.
„Arctic Fishing“, atrodo, užteks lėšų ir laivams, ir baudoms už įstatymų pažeidimus. Įmonės nebaimina priverstinės laivų prastovos Norvegijos ir Rusijos uostuose. Tiesa, ne visos įgulos laiku gauna atlyginimą už darbą jūroje.
Todėl grįžę iš reisų jūrininkai remia prie sienos G.Gruzdį – prašo algų. „Arctic Fishing“ nepalankius teismų sprendimus jie vertina kaip uodo įkandimą drambliui – realizavus sugautą laimikį, savininkų išlaidos atsiperka su dideliu kaupu.
Užšaldyti ir glazūruoti krabai – populiarus, gurmanų itin vertinamas maisto produktas. Amerikiečiai ir japonai už kilogramą krabienos moka 70 JAV dolerių.
Barenco jūros gyvenantys tamsios spalvos krabai – šiek tiek pigesni nei sugauti Tolimųjų Rytų vandenyse.
