„2013 metais, norint surasti darbuotoją į vieną nekvalifikuoto darbo vietą, reikėjo 6 skambučių ir 3 darbo pokalbių.
Pernai jau tekdavo skambinti 13 kartų ir atlikti 5 darbo pokalbius“, – patirtimi ISM Magistrų klubo konferencijoje dalinosi Viktorija Šukšterytė, įdarbinimo agentūros „Headex Group“ vykdomoji direktorė.
Pamirškite darbo skelbimus
Ieškoti darbuotojų darosi sunkiau ne tik dėl to, kad jų apskritai mažėja – reikia vis daugiau pastangų, norint juos prisikviesti dirbti pas save.
V.Šukšterytė teigia, kad nors darbo skelbimai išlieka populiariausiu būdu darbuotojų paieškai, jų reikšmė mažėja. Vis svarbiau tampa rekomendacijos bei tiesioginė paieška: „Yra poreikis užpildyti laisvas pozicijas, bet nėra kandidatų, todėl vis dažniau turime patys ieškoti darbuotojų, skambinti ir prašyti, kad jie ateitų pas mus dirbti.“
Darbuotojų paieškos ekspertė pateikė pavyzdį apie sunkiasvorių krautuvų vairuotojus. Dažnai per savaitę reikia surasti 10 tokių darbuotojų. „Tokiu atveju mes ieškome įmonių, kuriose tokie žmonės jau dirba ir bandome prisivilioti juos pas save. Įdarbinę kelis darbuotojus jiems mokame premijas už kiekvieną naują darbuotoją, kurie jie pas mus atveda“, – pasakojo mergina.
Įdarbinimo agentūros darbuotojų ieško ir kitais būdais. „Kai ieškojome tolimųjų reisų vairuotojų, važiavome į Klaipėdą, kur jie laukė eilėje į Kylį. Dalinome ten savo vizitines korteles, kalbinome, bandėme pakviesti dirbti ir skatinome apie mus papasakoti kitiems“, – apie situacijas, į kurias tenka papulti ieškant darbuotojų, pasakojo V.Šukšterytė.
Pasiūlymų sulaukia daug
Nekvalifikuota darbo jėga pasižymi tuo, kad turi daug potencialių darbo vietų, dėl to sulaukia daugiau darbo pasiūlymų.
„Anksčiau po darbo pokalbio žmonės dvi savaites laukdavo skambučio iš darbdavio. Šiandien, jei nepaskambini per 5 dienas, tai dažniausiai gali net nesivarginti – žmogus jau dirbs kitur“, – teigė V.Šukšterytė.
Sulaukdami daug pasiūlymų, darbininkai taip pat yra linkę dažnai keisti darbo vietas: „Kartais net keliais euro centais besiskiriantis atlyginimas gali būti priežastis, dėl kurios tokie žmonės keičia darbą.“
Darbuotojų paieškos ekspertė teigia, kad jei 2013 metais darbuotojų kaita siekė 15 proc., praėjusiais metais ji buvo dvigubai didesnė. 30 proc. nekvalifikuotų darbininkų išdirbo trumpiau nei buvo nurodyta terminuotoje darbo sutartyje arba mažiau nei 3 mėnesiu, jei sutartis buvo pasirašoma ilgesniam laikui.
Vasarą – sunkiausia
Kita problema, su kuria susiduria darbdaviai, ieškantys nekvalifikuotos darbo jėgos – sezoniškumo įtaka.
V.Šukšterytės teigimu, sunkiausia tokių darbuotojų ieškoti vasarą, o pats paieškų pikas vyksta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį: „Tai yra gamybininkų mėnesiai, kada jiems labiausiai reikia darbuotojų, bet šiuo metu jie turi konkuruoti su žemės ūkiu ir statybomis, kur taip pat pats darbų įkarštis.“
Jei kvalifikuoti darbininkai darbo paieškoms skiria daug laiko ir tam ruošiasi, nekvalifikuota darbo jėga, žinodama, kad jiems darbą susirasti paprastai nereikia daug laiko, elgiasi kitaip.
Pavyzdžiui, labai sunku surasti darbuotojų karščiausiai vasaros mėnesiais, nes tuomet nesinori dirbti. Panašu ir šventiniu laikotarpiu. „Jei artėja Vėlinės ar net kokia Jūros šventė, iš karto žinome, kad darbuotojų ieškosime kur kas ilgiau“, – pasakojo V.Šukšterytė.
Misijos ir vizijos nedomina
Darbdaviai turėtų žinoti, kad nekvalifikuota darbo jėga turi gana specifinius poreikius. Jei paprastai ieškant darbuotojų kalbama apie kompanijos viziją, misiją ir klimatą joje, nekvalifikuotiems darbininkams rūpi kiti dalykai.
Svarbu, kaip galima atvykti į darbą, ar darbdavys toliau gyvenantį darbuotoją atveš iki darbo vietos, ar bus suteikiamos kažkokios nuolaidos.
„Labai svarbūs tokie dalykai, kaip virtuvėlė ar šaldytuvas darbe. Darbuotojus taip pat labai vilioja tokios smulkmenos, kaip, pavyzdžiui, nemokami vaisiai ar kitos dovanėlės. Taip kompanijose ir atsiranda kibinų ar saldainių dienos“, – pasakojo V.Šukšterytė.
