„ACI Europe“ oro uostų ekonomikos ir finansų konferencijoje pristatytoje ataskaitoje pavadinimu „Europos oro uostų nuosavybės struktūra 2016 m.“ (angl. The Ownership of Europe’s Airports 2016) išsamiai aptarta visų 500 oro uostų, kurie yra ACI Europe nariai, nuosavybės struktūra.
Iš jos matyti, kad privačios investicijos į Europos oro uostus gerokai išaugo. Tokį augimą paskatino tam tikri politikos sprendimai, valstybių biudžetų apribojimai ir poreikis užtikrinti didesnį pasiekiamumą investuojant į oro uostų infrastruktūros plėtrą. 41 proc. Europos oro uostų, t. y. 205 oro uostai, šiuo metu turi privačių akcininkų, nors dar 2010 m. šis skaičius buvo 22 proc. Beveik 39 proc. iš šių oro uostų (79 oro uostai) yra visiškai privati nuosavybė, tuo tarpu 61 proc. (126 oro uostai) veikia pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį ir turi tiek privačių, tiek viešojo sektoriaus akcininkų.
Šiuo metu aptarnauja beveik 75 proc. visų Europos keleivių
Privačių akcininkų dalyvavimas ir toliau išlieka labiau būdingas didiesiems oro uostams – tokie oro uostai šiuo metu aptarnauja beveik 75 proc. keleivių srauto. Ši tendencija atspindi realybę, jog mažesni regioniniai oro uostai struktūriškai paprastai būna nepelningi. Dėl šios priežasties šiuose oro uostuose galima pritaikyti mažiau privataus kapitalo veiklos modelių nei didesniuose oro uostuose.
„Vos per 6 metus privačių investuotojų atsirado maždaug dar 100 oro uostų visoje Europoje. Tai reiškia, kad privačių akcininkų turinčių Europos oro uostų skaičius daugiau nei padvigubėjo ir kad dabar 3 iš 4 keleivių keliauja per oro uostą, turintį privačių akcininkų. Tuo tarpu beveik visi valstybių rankose esantys oro uostai veikia kaip bendrovės išimtinai komerciniais principais.
Mūsų pramonei šie pokyčiai yra itin svarbūs. Jie patvirtina, kad šiuolaikiniai oro uostai tampa bendrovėmis, kurios didžiausią dėmesį skiria didesniam pasiekiamumui oru, veiklos efektyvumui, aptarnavimo kokybei, pajamų diversifikavimui ir tvarioms investicijoms“, – sako „ACI Europe“ generalinis direktorius Olivierus Jankovecas.
Jis priduria: „Dabar privalome sukurti tokią įstatyminę bazę, kuri visiškai atspindėtų ir skatintų šį besitęsiantį verslo transformacijos procesą ir kuri padėtų užtikrinti, kad mūsų keleiviai ir toliau galės džiaugtis stabilios ir konkurencingos oro uostų rinkos teikiamais privalumais“.
Dažnesnis reiškinys ES oro uostuose
Privačių investuotojų įsitraukimo į oro uostų veiklą augimas labiau pastebimas ES valstybėse narėse nei šalyse, kurios nepriklauso ES. Tai nulėmė tiek platesnį privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės modelio taikymą, tiek visiškos privatizacijos augimą. Tarp ES oro uostų operatorių, atvėrusių savo duris privatiems akcininkams nuo 2010 m., yra Ispanijos (AENA – 46 oro uostai) ir Portugalijos (ANA – 10 oro uostų) nacionalinių oro uostų tinklai, taip pat MAG (Mančesterio oro uostų grupė (angl. Manchester Airports Group), SEA (Milano oro uostai), Zagrebo, Liublianos ir Tulūzos oro uostai.
Vos 7 ES valstybėse narėse visi „ACI Europe“ priklausantys oro uostai išlieka 100 % valstybės nuosavybe (šiuo metu tai yra Lietuva, jau vystanti koncesijos projektą, Čekija, Estija, Suomija, Latvija, Liuksemburgas ir Slovakija). Tuo tarpu Kipras, Vengrija, Portugalija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė yra šalys, kuriose privati nuosavybė yra dažnesnis reiškinys. Po jų seka Belgija, Malta, Ispanija ir Prancūzija.
Horizonte – tolesnė plėtra
O.Jankovecas toliau komentuoja: „ES oro uostuose vis daugiau privačių investuotojų. Be Nicos ir Liono oro uostų Prancūzijoje ir Lietuvos oro uostų tinklo, tikimasi, kad 14 Graikijos regioninių oro uostų per kelis kitus mėnesius pereis į privačių konsorciumų rankas. Įgyvendinus šiuos susitarimus, privačių akcininkų bus daugiau nei pusėje visų ES oro uostų“.
Už ES ribų – tokiose valstybėse kaip Baltarusija, Islandija, Izraelis, Juodkalnija ir Norvegija – visi oro uostai paprastai išlieka valstybės nuosavybe. Privačių akcininkų dalyvavimas oro uostų veikloje labiausiai paplitęs Albanijoje, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Kosove, Moldovoje ir Rusijoje.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso treji oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų reguliariai skraido 55 kryptimis į 44 miestus Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina daugiau nei 6 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP 2013-aisiais prisidėjo 2,5 proc.
Apie „ACI Europe“
„ACI Europe“ yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI), vienintelės pasaulinės profesinės oro uostų operatorių asociacijos, Europos regionas. „ACI Europe“ atstovauja 500 oro uostų 45 Europos šalyse.
2014 m. organizacijai priklausantys oro uostai aptarnavo daugiau nei 90 proc. komercinio aviacijos srauto Europoje – pervežė daugiau nei 1,8 mlrd. keleivių, 18,4 mln. tonų krovinių ir aptarnavo 21,2 mln. orlaivių maršrutų. Šiuose oro uostuose Europoje dirba 12,3 mln. žmonių, kiekvienais metais sukuriama 675 mlrd. eurų (4,1 proc.) BVP.
Skaičiai:
Beveik 47 proc. ES oro uostų šiuo metu turi privačių akcininkų, 2010 m. šis skaičius buvo 23 proc.
Beveik 27 proc. ne ES valstybių narių oro uostų turi privačių akcininkų, 2010 m. šis skaičius buvo 18 proc.
