Niekas ant jūsų nepyks, jei, užsukę į Londone atidaromą parodą „Naujas žvilgsnis į Boticelli“, kelis kartus pasitikrinsite, ar patekote ten, kur planavote. Čia tikrai neišvysite įprastų Madonų liūdnais veidais, svajingų Venerų ar švelnių it pūkas angeliukų.
Vis dėlto Botticelli kūryba čia gyva, tik kiek kitokia. Kinų menininkas Yin Xin pristatė savo paveikslą „Venera po Botticelli“, kuriame garsioji Venera pavaizduota rytietiškų bruožų. Kitose salėse – nuotraukos, kuriose vaizduojama šiuolaikinė Venera, atrodanti taip, lyg ką tik būtų palikusi naktinį klubą.
Iš Botticelli pelnosi ir mados industrija. Dar 1993 m. pristatytos mados namų „Dolce and Gabbana“ suknelės su atspausdintais Botticelli paveikslų motyvais atgijo 2013 m., kai jomis pasipuošė garsioji Lady Gaga.
Garsusis italų dailininkas buvo įtrauktas net į politines kovas. 1930 m. italų politikas Benitto Mussolini Botticelli „Venerą“ siuntinėjo po viso pasaulio parodas, siekdamas parodyti, kad Italija pasižymi ne tik stiprybe, bet ir kultūra.
1939 m. pasaulį sudrebino Salvadoras Dali, sukūręs paveikslą, kuriame Venera vaizduojama su žuvies galva.
Turbūt net nereikia kalbėti apie tūkstančius Botticelli reprodukcijų ir jo kūrybos atspindžių papuošaluose, suvenyruose ir kitoje masinėje produkcijoje.
Priežastis, kodėl Botticelli įkvėpti, o gal nuo jo nukopijuoti kūriniai šiandien tokie madingi – paprastesnė, nei galima pamanyti.
Botticelli paveikslai „plokšti“, juose mažai perspektyvos ir dėl to juos labai paprasta atvaizduoti ir imtis reprodukcijų. „Botticelli gerai atrodo ant marškinėlių“, – taip paprastai neblėstančios dailininko sėkmės paslaptį aiškino Markas Evansas, parodos „Naujas žvilgsnis į Botticelli „ kuratorius.
M.Evansas tiki, kad Botticelli nepyktų sužinojęs, kaip šiandien juo naudojasi verslininkai ir menininkai.
Jeigu atkreipsite dėmesį į tikslią Botticelli darbų autorystę, pastebėsite, kad nemažai jų yra sukurta „Botticelli dirbtuvėse“ ar „Botticelli ir jo dirbtuvių“.
XV a. Botticelli dirbtuvėse klestėjo ne tik menas, bet ir komercija. Nedidelė dailininko asistentų grupelė ne tik padėjo Botticelli, bet ir mokėsi kuo tiksliau jį atkartoti, kad darbai studijoje nesustotų ir tuomet, kai garsusis menininkas ilsisi.
Kol Botticelli kūrė paveikslus, jo dirbtuvių asistentai gyventojams siūlė įsigyti freskų, gobelenų, indų ir net baldų, paženklintų menininko vardu. Kai kuriems menininkams Botticelli braižą pavykdavo atkartoti tobulai, kitiems sekdavosi ne taip gerai.
Pirkėjai žinojo apie Botticelli dirbtuvių „nykštukus“, tačiau jiems tai nelabai rūpėjo. Originalūs menininko paveikslai buvo įperkami nedaugeliui, todėl žmonės mielai rinkosi pigesnius, ne tokius vertingus, tačiau vis tiek prestižiškais laikomus Botticelli prekės ženklu pažymėtus dirbinius.
M.Evansas juokauja, kad jeigu Botticelli gyventų šiais laikais, jis tikriausiai sėkmingai dirbtų kūrybos direktoriumi tokiose firmose kaip „Gucci“, „Prada“ ar „Dolce and Gabbana“.
