Lietuviškos vėliavos kelias: nuo audinio iki stiebo

2016 m. kovo 10 d. 20:48
Kristina Rancaitė
Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, gyventojai turi nepamiršti ne tik paminėti šią datą, bet ir ant savo namų iškelti Lietuvos trispalvę. Vėliavų gamintojai tvirtina, jog artėjant valstybinėms šventėms užsakymų skaičius gerokai išauga, tačiau tai vyksta ne tik dėl didėjančio patriotiškumo, bet ir dėl administracinių baudų grėsmės.
Daugiau nuotraukų (22)
Vėliavų gamintojų „Flagmore“ atstovo Lietuvoje, bendrovės „SRS serviso“ direktorius Gintautas Karazija pasakoja, kad daugiausia vėliavų parduodama artėjant valstybinėms šventėms.
„Be abejo, valstybinių švenčių metu - vasario, kovo ir liepos mėnesiais - vyksta pagrindinis valstybinių vėliavų pardavimas. Juos tuomet dar paskatiname įvairiomis akcijomis. Tačiau sporto renginiai pardavimui turi mažiau įtakos, nes jų metu populiaresnė yra sirgalių atributika“, – pasakojo G.Karazija.
Tuo tarpu „Aka Baltic“ vadovas Aivaras Andruškevičius teigė, kad pardavimas gali padidėti ir krepšinio čempionatų metu, bet viskas priklauso nuo šalies rinktinės.
„Valstybinių švenčių metu perka daugiausia, juk privaloma iškelti vėliavas. Krepšinio čempionatų metu užsakymų skaičius priklauso nuo rinktinės. Jiems gerai žaidžiant, pardavimas didėja“, – sakė A.Andruškevičius.
Kokybiška vėliava tarnauja metus
A.Andruškevičius sako, kad populiariausia vėliava – trispalvė, tačiau vis labiau populiarėja Vyčio vėliava. Šios dvi vėliavos turi atitikti standartus.
Lietuvos valstybinių ir Lietuvos istorinių vėliavų gamybos būdai – skirtingi. Vienu atveju yra siuvami skirtingų spalvų medžiagų elementai, kitu – balta medžiaga yra marginama šilkografijos būdu.
Yra ir tam tikrų niuansų, kurių pirkėjas net nežino. Pavyzdžiui, taupydami gamybos laiką, kai kurie vėliavų gamintojai Lietuvos valstybines vėliavas siuva skaidriais poliamidiniais siūlais. Tačiau tai nėra gerai dėl dviejų priežasčių: šie siūlai yra neatsparūs atmosferos poveikiui, temperatūrai.
Dėl saulės spindulių, šalčio, karščio poveikio jie tampa trapūs. Jei tokią vėliavą sugalvotumėte išskalbti, ją reikėtų labai atsakingai lyginti, siūlai gali ir išsilydyti. Kita priežastis – skaidrūs siūlai neatitinka Lietuvos vėliavos standarto reikalavimų.
Gerai pasiūta vėliava, net ir laikoma lauke, gali tarnauti metus.
Per metus „Aka Baltic“ vidutiniškai parduoda 5 tūkst. Lietuvos vėliavų bei 2-3 tūkst. istorinių vėliavų. Tradicinė, valstybinius reikalavimus atitinkanti trispalvė kainuoja 12 eurų.
Audžiama ir dažoma užsienyje
Tuo tarpu bendrovės „Flagmore“ atstovas pasakoja, kad valstybinių ir istorinių vėliavų gamyba prasideda ne Lietuvoje.
Lietuvos valstybinės vėliavos yra siuvamos iš skirtingų spalvų medžiagos. Pasirinkti keli tokios medžiagos gamintojai Europoje ir šie gamintojai dažo medžiagas pagal jiems pateiktus Lietuvos heraldikos reikalavimus. Lietuvoje medžiaga sukerpama, siuvama, lyginama, pakuojama.
Lietuvos istorinės vėliavos taip pat pradeda savo kelią ne Lietuvoje. Jos yra marginamos šilkografijos būdu, šis darbas patikimas tik kelioms gamykloms Europoje.
Lietuvos gamintojų turima marginimo įranga orientuota į nedidelius užsakymus ir aukštos kokybės šilkografijos už konkurencingą kainą pagaminti nepavyksta. Todėl lietuviški Vyčiai yra marginami Vokietijoje, Suomijoje.
Vėliavų užsakovų ratas platus – perka tiek privatūs asmenys, tiek ir įvairios organizacijos ar įstaigos. Tiesa, privatūs pirkėjai paprastai apsiperka mažmeninės prekybos tinkluose. Tačiau daugėja pirkėjų, kurie nesitenkina vien vėliava – jie perka ir vėliavos stiebą, statomą prie privataus namo, ir Lietuvos istorinę vėliavą.
„Žmonės vis daugiau keliauja, ir mes jaučiame iš Skandinavijos pasiekiantį įprotį statyti vėliavų stiebus prie nuosavų namų. Todėl ir vėliavų poreikis pamažu didėja. Kaimynai net pradeda varžytis tarpusavyje. Esame apstatę vėliavų stiebais ištisus nuosavų namų kvartalus“, – pasakojo G.Karazija.
Po reidų – daugiau pirkėjų
A.Andruškevičius dėsto, kad vėliavas perka visos valstybinės įstaigos –  pradedant ministerijomis, baigiant darželiais.
„Valstybinių švenčių metu visi privalo iškelti vėliavas, todėl perka ne tik iš patriotiškumo. Po švenčių ateina nusipirkti tie, kurie gavo įspėjimus, tad mums reidai į naudą“, – juokiasi A.Andruškevičius.
Kartais vėliavos ne tik pradeda savo kelią užsienyje, bet ten jį ir baigia. A.Andruškevičius pasakoja, kad tenka gauti užsakymų iš kitų šalių, o jų pagaminta trispalvė yra pasiekusi ir JAV.
Gamintojams tenka atlikti ir kitų šalių užsakymus.
„Teko gaminti Nepalo vėliavą. Greičiausiai žmogus turėjo reikalų Lietuvoje, tai ir užsakė. Neseniai atėjęs klientas užsakė dvi automobilines piratų vėliavas. Nežinau, kur jas panaudos, bet darome visas vėliavas, išskyrus tas, kurios yra uždraustos. Tarkime, su svastika“, – pasidalino A.Andruškevičius.
Gresia administracinė atsakomybė
Primename, kad valstybės vėliava turi būti iškeliama ir ant gyvenamųjų namų Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną bei Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Valstybės vėliava iškeliama nuo 7 iki 22 valandos. Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė.
Kovo 11-ojivėliavatrispalvė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.