Dažnai atributika su Lietuvos simbolika traukia tik patriotus ar žmones, ieškančius suvenyrų. Tačiau J.Linkevičiūtė yra įsitikinusi, kad Lietuvos istorija sudominti galima kur kas platesnę auditoriją.
Prekės ženklo „Julijona R.“ autorė pristatė vyriškus ir moteriškus marškinėlius, kuriuose pavaizduotas LDK didysis kunigaikštis Vytautas ir jo mama Biruta. Prireikė dvejų metų, kol moters idėja tokiu būdu pabudinti Lietuvos istoriją, virto realybe.
Kitokia tautinė atributika
„Norėjau, kad marškinėliai būtų europietiški, kad juos galėtų nešioti ne tik lietuviai“, – apie savo idėją pasakojo J.Linkevičiūtė.
Išties, pažvelgus į „Julijonos R.“ marškinėlius, iš pirmo žvilgsnio, net nepasakysi, kad tai – tautinė atributika. Vietoje įprastos trispalvės ar Vyčio, nuo jų žvelgia Vytautas ir Biruta stilizuotų litų fone. J.Linkevičiūtė, anksčiau dirbusi viešųjų ryšių srityje, jau seniai stebėjosi tuo, kaip nuobodžiai yra pozicionuojamas Lietuvos vardas.
„Vaikščiodama po Varšuvą mačiau, kaip noriai žmonės nešioja marškinėlius su Lenkijos herbu, kaip įvairiai tiek madoje, tiek suvenyruose yra interpretuojamas Šopenas. Daug mąsčiau ir apie tai, kaip Amerikoje yra žaidžiama su doleriu“, – apie savo įkvėpimo šaltinius kalbėjo J.Linkevičiūtė.
Taip ir kilo idėja sukurti kitokią lietuvišką atributiką, šiandien virtusią „Julijonos R.“ marškinėliais.
Marškinėliuose – pirmųjų tarpukario litų motyvai
Vytautas ir Biruta, kaip marškinėlių herojai, pasirinkti neatsitiktinai. „Kadaise varčiau Lietuvos banko lankstinuką ir akis užkliuvo už pirmųjų tarpukario litų, kurie man, o dabar suprantu, kad ir daugumai, buvo nežinomi“, – pasakojo J.Linkevičiūtė.
Ant marškinėlių – ankstyvieji litai, Lietuvos banko išleisti 1918 metais, kai buvo atsikratyta vokiškų markių. Litų banknotus tuomet papuošė LDK didysis kunigaikštis Vytautas su karūna ir art deco stiliumi pavaizduota jo mama Biruta.
„Tai buvo laikotarpis, kai kūrėsi demokratiška Lietuvos Respublika, kai buvo atsisakoma užsienietiškų pinigų ir dedami pamatai moderniai valstybei“, – apie simbolinį laikotarpį teigė J.Linkevičiūtė.
Ant marškinėlių tarpukario litai nėra atvaizduoti identiškai. „Nusprendėmė juos padaryti modernius, šiek tiek pakeitėme kompoziciją, spalvas, kurdami marškinėlius su Biruta atsisakėme ryškaus lito motyvo“, – dėstė J.Linkevičiūtė. Moderniai interpretuoti tarpukario litus padėjo menininkas Vytenis Jakas.
Rūpi ne tik mada
Nors J.Linkevičiūtė yra susijusi su mados verslu, jai buvo svarbu ne tik sukurti paklausią prekę, bet ir paskleisti idėjinę žinutę.
„Mane stebina tai, kaip lietuviai nemėgsta savo tapatybės, ją neigia. Labai dažnai su tuo susiduriu ir manau, kad tokį požiūrį reikia keisti“, – įsitikinimais dalijosi J.Linkevičiūtė.
Jos nuomone, modernus žvilgsnis į tautinę atributiką galėtų ne tik paskatinti lietuvius aktyviau domėtis praeitimi, bet puikiai reprezentuoti Lietuvą ir pasauliniu mastu. „Manau, kad pasaulio lietuvių bendruomenė būtų suinteresuota tokiu visai paprastu būdu palaikyti savo lietuvišką tapatybę“, – teigė J.Linkevičiūtė.
Kelią skinasi sunkiai
Šiuo metu yra pagaminta tik 100 rankų darbo marškinėlių. „Kiek pati sutaupiau lėšų, kiek pasiskolinau, tiek ir tegalėjau skirti marškinėlių gamybai“, – guodėsi J.Linkevičiūtė. Rasti rėmėjų, norinčių prisidėti prie šios idėjos, moteriai sekėsi sunkiai.
„Kreipiausi į Kauno merą, galvojau jį tikrai sudomins idėja, juk būtent šiame mieste tarpukariu kūrėsi Lietuvos valstybė, bet jokio atsako nesulaukiau. Kalbėjau ir su „Verslo žinių“ redaktoriumi, bet jis liepė šios idėjos atsisakyti, nes lietuviai į savo tapatybę žiūri neigiamai ir jų tai tikrai nesudomins. Lietuvos bankui marškinėliai taip pat nepasirodė įdomūs“, – apie problemas, su kuriomis susidūrė, pasakojo J.Linkevičiūtė.
Nors kol kas sekasi sunkiai, J.Linkevičiūtė buria aplink save bendraminčių ratą ir tiki, kad marškinėliai suras savo auditoriją.
„Žinojau, kad galiu nudegti, bet taip pat žinojau, kad reikia tiesiog pabandyti, pažiūrėti, ar man pavyks. Ir aš manau, kad pavyks“, – tikėjimo savimi neprarado pašnekovė. Daug vilčių J.Linkevičiūtė deda į 2018 metus, kai bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.
