Tai tikrai ne pirmas atvejis, kuomet nusikaltėliai naudojasi socialiniais tinklais – Brazilijoje jau keletą metų yra kovojama su narkotikų prekyba pasinaudojants „WhatsApp“.
Lenta.ru išsiaiškino, kodėl piktadariai renkasi populiarias programėles ir kaip su tuo kovoja vietos valdžia.
Organizacijos „Traffic“ darbuotojai atskleidė prekeivių gyvūnais per „Facebook“ tinklą.
„Traffic“ tam tikslui įkūrė Pasaulio gamtos fondas. Kaip matyti iš jų ataskaitos, nusikaltėliai veikia per uždaras bendruomenes, registruotas Malaizijoje.
Gyvūnų gyvėjai, apsimesdami pirkėjais, įstojo į 14 tokių grupių ir per mėnesį suskaičiavo virš 300 skelbimų, kuriuose siūloma pirkti retus ir nykstančius gyvūnus. Gibonus, malajų lokius, pandas, vežlius bei įvairius paukščius pirko kaip naminius gyvūnus arba perpardavimo tikslais. Tąkart pavyko identifikuoti daugiau kaip 100 pardavėjų.
Prekyba retais gyvūnais Malaizijai nėra būdinga. Skirtingai nuo kitų pietryčių Azijos valstybių, šioje šalyje nėra susiformavusios rinkos ir pastovios paklausos egzotiškiems gyvūnams.
„Traffic“ darbuotojai mano, kad nelegalios bendruomenės susikūrė Malaizijoje, nes vietos „Facebook“ administracija ne per labiausiai seka vidaus tinklų pažeidimus. Per penkis stebėjimo mėnesius nei viena iš grupių nebuvo uždaryta, nors jose buvo beveik 68 tūkst. narių.
Tik tuomet, kai „Traffic“ pateikė tyrimo rezultatus socialinio tinklo pietryčių Azijos vadovybei, grupės pasiekiamumas buvo iškart apribotas, o „Facebook“ darbuotojai pažadėjo padėti aktyvistams ieškoti nusikaltėlių.
Visi dokumentai buvo perduoti vietos valdžiai, kuri jau pranešė apie kelių dešimčių prekeivių sulaikymą. Vis dėlto gyvūnų teisių gynėjai baiminasi, kad gyvūnų per socialinius tinklus prekyba yra masiškesnis reiškinys.
„WhatsApp“ išgąsdino FTB
Malaizijos atvejį vertėtų pripažinti kaip išskirtinį. Įprastai „Facebook“ vadovybė persekioja bet kokius bandymus pirkti-parduoti draudžiamą produkciją.
2014 metais į šį sąrašą buvo įtrauka marihuana bei farmaciniai preparatai. Jeigu „Facebook“ administracija mato panašius bandymus, visa grupė iš karto būna blokuojama ir tik po to prasieda dialogas su jos savininku.
2016 metų sausį panašus draudimas buvo įvestas ir ginklų pardavimams, nors legalių parduotuvių savininkai iki šiol gali reklamuotis.
Kartais „Facebook“ elgiasi pernelyg griežtai. Populiarusis socialinis tinklas laikosi vidinių taisyklių ir blokuoja legalia veikla užsiimančias grupes.
Šių metų vasario pradžioje socialinio tinklo administracija užblokavo puslapius, kuriuose buvo reklamuojama medicininė marihuana, kurios vartojimas leidžiamas 23 JAV valstijose. Tąkart nukentėjo dešimtys ligoninių, o gydytojai ir pacientai pagrasino masiškai boikotuoti „Facebook“.
Vis dėlto visi šie draudimai neliečia susirašinėjimo programos „WhatsApp“. Vartotojai, priešingai, visais būdais stengiasi įtikinti, kad jų susirašinėjimas yra visiškai konfidencialus ir jo pasiekti negali nei vadovybė, nei specialiosios tarnybos.
Toks požiūris į duomenų apsaugą išgąsdino netgi Federalinį Tyrimų Biurą, kurio vadovas Jamesas Comis 2015 metų rugpjūtį paragino bendrovę suteikti specialiosioms tarnyboms priėjimą prie duomenų.
Slepiasi narkotikų prekeivių tinklai
Dar labiau „WhatApp“ politika nepatenkinti brazilai. Dėl žemų skambučių bei žinučių kainų šalies gyventojai greitai išmoko naudotis tokio pobūdžio programėlėmis. Beveik 45 milijonai brazilų naudojasi būtent „WhatsApp“.
Ši susirašinėjimo programa yra masiškai naudojama narkotikų bei ginklų prekyboje.
Bazilijoje vien oficialiais duomenimis yra 1 milijonas narkomanų ir dauguma jų vartoja stipriuosius narkotikius, tokius kaip kokainas. Be to, per šalį eina vienas pagrindinių kelių, kuriuo narkotikai pasiekia Šiaurės Ameriką.
Nuo 1990-ųjų pabaigos vietos valdžia pradėjo formuoti specialiuosius policijos padalinius, kurie kovoja su narkotikų prekeiviais. Todėl nusikaltėliai dabar darbuojasi naudodami susirašinėjimo programėles. Nepaisant to, kad 2015 metais Brazilijos valdžia, kovodama su narkotikų prekyba, išleido 1,2 mlrd. dolerių, priklausančių nuo narkotikų skaičius ir toliau auga.
Nusikaltėliai, naudodamiesi „WhatApp“, sudarė tikslią narkotikų pirkimo ir pristatymo schemą. Grupuotės turi visą tinklą kurjerių, kurie susirašinėja su klientais ir visą dieną išvežioja jiems narkotikus automobiliais, dviračiais ar mopedais.
Policija praktiškai neturi galimybių sustabdyti nusikaltėlius, juk „WhatsApp“ atsisako specialiosioms tarnyboms suteikti prieigą prie naudotojų susirašinėjimų. Gauti asmeninius nusikaltėlių duomenis policija gali tik turėdama teismo sprendimą, tačiau dažnai būtent susirašinėjimas ir būna vienintelis įkaltis tokio pobūdžio bylose.
Ši situacija verčia Brazilijos valdžią naudoti netradicinius metodus. Pernai gruodžio gale, po eilinio „WhatsApp“ atsisakymo pateikti policijai informaciją, programėlė šalyje buvo visiškai užblokuota 48 valandoms. Tiesa, šis teismo sprendimas buvo atšauktas jau po paros, bet per šį laiką daugiau kaip 1,5 milijono brazilų pradėjo naudotis kita programėle.
Mėnesio pradžioje policija suėmė Lotynų Amerikos „Facebook“ prezidento pavaduotoją Diego Dzodaną. Jis buvo apkaltintas teismo sprendimo ignoravimu, pagal kurį privalėjo duoti parodymus svarbioje narkotikų byloje bei pateikti kelių „WhatsApp“ vartotojų duomenis.
Po paros jis buvo paleistas, bet socialinio tinklo vadovybė buvo nepatenkinta brazilų elgesiu.
„Labai gaila, kad policija suėmė „Facebook“ darbuotoją „WhatsApp“ byloje, juk tai dvi visiškai skirtingos bendrovės.
Be to, susirašinėjimo programėlės naudotojai išsiuntė vieni kitiems užšifruotus pranešimus, tad brazilų valdžia pareikalavo duomenų, kurių mes tiesiog neturime“, – teigė „Facebook“ atstovai.
Parengė Kristina Rancaitė
